Draugystė nėra kažkas, ką galima aprašyti popieriuje, nes tada ji galėtų išsitrinti. Negali ji būti ir išskaptuota ant uolos, nes uolos sudūlėja. Tikra draugystė išsaugoma giliai širdyje, kur išlieka amžinai.
Draugystė – tai gražiausias žodis,
Kai jį tari širdim,
Juk nėr ramybės ir paguodos,
Kai šalia draugo neturi.
Lange tik baltos gėlės liko
Ir ašara karti veide.
Tavieji žingsniai jau nutilo,
Kur jie pradingo, nežinia.
Viltis juk žūsta paskutinė,
Aš gyvenu ir laukiu vis tavęs.
Bet valanda artėja paskutinė,
Kai vėl neteksiu aš tavęs.
Nebijokite priešų, jus puolančių. Bijokite draugų, jus giriančių. [Generolas Obregonas]
Gal žodžių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Pries žodžius, byrančius per skruostus.
Ieškoti: gražaus žmogučio..
Ieško..
Rasta!
Kraunasi..
IIIII
10%
IIIIIIIIIIII
50%
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
100%
Atlikta!
Rezultatas = TU
Neturiu taves šalia. Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje. Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu, nors Tu galbūt tuo netiki. Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipusę meilę, kažkur giliai užmigusią aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip, kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios jaudinančios Tavo meilės. Aš ilgiuosi tavęs dieną ir naktį - kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti Tau...
Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos?
Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje?
Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai..
Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną?
Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien?
Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini..
Ar pameni kai primą kartą pažvelgei i žvaigždėtą dangų
ir pamanei, kad ten žybsi milijonai mažų lempučių?
Aš ta patį regiu kai žvelgių į tavąsias akis..
Ar prisimeni ka tau i pirmą kartą užlašėjo lietais lašas ant nosiukės?
As tai pajuntu kai karčią tavo ašarą sugaunu delne..
Ar pameni kai pirmą kart parakalbėjai?
Aš tai iš kart girdžiu vos ištari man kelsi mielus žodelius..
Ar pameni kai tau pirmą kart iš rankos išskrido oro balionas?
Pameni kaip verkei? O aš taip verkiu kai sakai man iki..
Ar prisimeni kart pasakei man myliu?
O aš tą jausmą jaučiu ir dabar..
Kaip gera turėti žmogų..
Kuris išklausys ir paguos..
Kai suklupsi nelaimėj padės..
Paduos ranką, kai Tau jos reikės..
Draugai.. kas jie?.. Ar tie,kurie tave myli? (Gal tik taip sako?), ar tie, kurie skaudina (Ne,tai tikriausiai priešai), o gal tie, kurie papraščiausiai yra šalia.. (Nors ir už šimto mylių..) ir nesvarbu jis jaunas ar senas, aukštas ar žemas.. nesvarbu! Jei suprantate vienas kitą be žodžių.. saugok, nes už jokius aukso kalnus ar akmenukus nuo kelio jų nenusipirksi..! Persiuntinėk draugams, kad jie žinotų, kad tu esi šalia..
