Mokykliniai linkėjimai

Draugystė nėra kažkas, ką galima aprašyti popieriuje, nes tada ji galėtų išsitrinti. Negali ji būti ir išskaptuota ant uolos, nes uolos sudūlėja. Tikra draugystė išsaugoma giliai širdyje, kur išlieka amžinai.

Tegul nepritrūksta Jums sveikatos, kantrybės, šilumos ir atsidavimo. Tegul jūsų žodį ir darbą lydi mokinių dėkingumas ir pagarba. Su Mokytojų diena!

Nulipdyti gražią skulptūrą ir įkvėpti jai gyvybę - kilnu.
Bet išugdyti jauną protą, savaip subrandinti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą - dar kilniau. [V. Hugo]

Linkiu, kad šie mokslo metai būtų kupini įsimintinų akimirkų, naujų pažinčių ir galimybių tobulėti!

Svajojome būti suaugę,
Skubėjom išskristi pakėlę sparnus,
Tik nė karto nesusimąstėm,
Kad mokyklinės dienos dėl to amžiams pražus.

Išeisime šiandien ir tyliai užversim mokyklos duris.
Ištarsim "sudie" paskutinį jau sykį,
Kol prie mokyklos mums plaukus vėjas taršys.
Skambutis skardus nebešauks jau kas rytą,
Nes išskrisim kaip paukščiai išmokę skraidyt.
Jei dar sugrišime čia kitą kartą, tuščios klasės mus pasitiks...

Rytais neskambės jau mokyklos skambutis,
Staiga jis pradings kaip rūkas ryte.
Išskrisime mes kaip rudeniniai paukščiai
Ieškoti laimės kiekvienas savame kelyje.

Jeigu nori dešimt gauti –
reikia mokslo paragauti,
Su berniukais nelakstyti,
o knygelę paskaityti!

Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku...

Iš praeities
Staiga prisiminimai
Seni išplauks
Ir prieš akis ilgai
Šlamės klevai
Toj rudenio alėjoj,
Švies mokykla -
Sena, baltais langais...

O klasėje atrodys
Taip, kaip buvę:
Seni suolai eilėm,
Juoda lenta...
Ir sakinys -
Lyg užrašytas vakar -
Su ta pačia gramatine klaida.

Tik kaip surast
Kažkur tarp vadovėlių
Tas klasės nuotraukas
Labai labai senas?
...ir nors sekundei
Kad išplauktų vėlei
Lyg iš miglos
Man tavo šypsena.

O klasėje atrodys
Taip, kaip buvę:
Seni suolai eilėm,
Juoda lenta...
Ir sakinys -
Lyg užrašytas vakar -
Su ta pačia gramatine klaida.

Mano senai mokyklai, Remigijus Baltrušaitis

Nepamirški draugų Tu ir klasės,
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.

Kaip linksma spausti rankoj atestatą,
Nors teks palikti klasę, suolą ir draugus.
Draugai rytoj jau bus išsiblaškę po pasaulį.
O klasė? Klasė - jau kitų.

Išeiname, nes laukia kelias kitas.
Paliekame mes viską, kas brangu -
Vaikystę, klegesį, draugus -
Nors žinome, kad kelio atgalios nebus...

Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrižtantis aidas dainos...
Taip tos klasėje praleistos dienos
Nebegriš, nebegriš niekados.

Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni,
Tarytumei ir gėlės jaučia,
Kad šiandien iš mokyklos išeini.

Eglės šlamės ir toliau prie mokyklos,
Jų šešėliai uždengs prabėgusius metus,
Bus dar pamokos, džiaugsmas ir knygos,
Tik štai mūsų čia jau nebus.

Ei, ar girdi, kaip klasės durys užsidaro?
Tad paskutinį kartą paklausyk,
Kaip aidi senų laikų girgždesys.
Klevai jau užaugo ir linki prie vartų
Sėkmingai pradėti mums naują gyvenimo kelią.

Būna lygiai ir gera , ir liūdna -
vien dėl to , kad buvai ir grižai,
kad kažkur ant gyvenimo dugno
lieka vaikiški mus parašai...

Dar daug dienų sode žydės alyvos,
Dar daug naktų žvaigždės danguje mirgės,
Bet ar dar bus jaunystė, rymanti prie knygų,
Bet ar dar bus toks juokas kaip šiandien.

Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Paskutinį kartą klasėn žengdama
Ir matysi veidus, artimus ir mielus,
Bet nebegriš jau niekad mokinio dalia.