Sveikinimai vestuvių proga

Štai ir išaušo ši nuostabi diena, kai susijungė dar dvi širdys. Keldamas taurę už jus noriu palinkėti jums dėmesio, tobulėjimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Būkite laimingi!

Vestuvės – tai naujos šeimos gimtadienis, linkiu tokią svarbią dieną jūsų naujai sukurtai šeimai tvirtybės ir meilės. Lai neilgai trukus ją papildys nauji nariai, joje tvyros tik ramybė bei abipusis supratimas.

Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę klysti, bet tik protingas žmogus pripažįsta savo klaidas, tik stiprus paprašo atleidimo ir tik mylintis sugeba žengti pirmą žingsnį, kai reikia taikytis. Linkiu šiai nuostabiai porai, kad jų bendrame gyvenime netrūktų išminties ir abipusio supratimo.

Visi žino, kad gražiausios pasakos baigiasi vestuvėmis, bet aš linkiu, kad šios vestuvės taptų pradžia jūsų dviejų pasakai apie begalinę meilę ir ištikimybę.

Kviečiu pakelti taures už naujai sukurtą šeima, už jų laimę ir meilę. Linkiu vienas kitą gerbti ir kad jūsų namuose netrūktų džiaugsmo, sveikatos bei nuostabių vaikučių, o prabėgus penkiasdešimčiai metų galėtume vėl susirinkti atšvęsti jūsų auksinių vestuvių metinių.

Kviečiu visus pakelti taures už šią nepaprastą porą. Linkiu, kad bėgant metams mūsų pora vis geriau suprastų, kad gyvenime svarbiausia ne tai, kas stipresnis, gražesnis ar turtingesni, o tai, ar esi laimingas. Dėl to linkiu jums begalinės laimės!

Už naują šeimą aš keliu šią taurę,
Linkiu jums gėrio, meilės, pagarbos!
Gyvenimas lai bus kaip įkvėpimas,
Likimas jums kaip niekad palankus!

Linkim eiti per žemę laimingiems, kasdien lai saulės spindulių nestinga ir vien tik obelų žiedais jums sninga!

Linkiu jums sutuoktuvių proga abipusio sutarimo ir ištikimybės. Būkite laimingi!

Sveikiname sukūrus gražų šeimos židinį. Linkime, kad Jūsų šeimos židinys nesmilktų, o degtų atvira ir labai labai karšta liepsna!

Dovanoju tau šiandien save, savo širdį ir kūną, meilę, atsidavimą ir ištikimybę. Visa tai priklauso tik tau, tau pirmam ir paskutiniam.

Jau ketvirtį amžiaus nuėjot kartu,
Jau ketvirtis amžiaus taip metų greitų,
Tik vakar, atrodo, vestuvės skambėjo
O štai, Jubiliejus sidabro atėjo.
Mes linkim
Sėkmės ir skalsos namuose,
Gyventi sveikatoj,
Nelūžti dvasia,
Jei šiandien atžymim sidabro metus,
Tai trokštam sulaukt dar ir auksinių!

Negailėkit, nes vis tiek negrįš
Tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25 -
25 gražiausi metai.

Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.

Tad sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.

Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.

Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina —
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.

Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.

Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.

Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.

Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.

Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.

Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.

Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.

Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.

Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.

Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.

Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.

Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.

Auksinėm juostom Jums širdis surišim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.

Auksinės vestuvės! Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.

Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!

Auksasmiltė žemė lenkias jums po kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko jūs plati šeima.

Aukso gijom pintas jūsų bendras kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikas tesėję džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!