Žodžiai draugams

Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia..

Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu..

Tu klausi manęs, kodėl liūdna.
Žiūriu, kur gesta vakarai-
Taip gesta vasaros diena,
Taip gesta viltys ir sapnai.


Taip gesta.. Meilė ir Kačia..
Tik neužges man niekados
Širdis ir žemėmis užkasta,
Dėl tavęs ji plakti nesustos..

Kur beeičiau - sutinku Tave,
Tačiau toks tolimas dabar esi..
Ką bedaryčiau - sutinku Tave,
O Tava širdis nuo manosios taip toli..

Kur beeičiau - sutinku Tave,
Kaskart širdis suvirpa vis stipriau,
Drebėti rankos ima dar labiau..

Ir vos pažvelgus į tavas akis,
Man tarsi kojos linksta..
Galvoju, ką gi šįkart jos man pasakys?
Žiūriu aš į tave ir visos mintys tarsi dingsta..

Kas bloga tarsi rūkas išsisklaido,
Jau vos pažvelgus į tave,
Tačiau staiga visas svajas išbaido
Mintis, kad tu jau su kita..

Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau..

Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.

Kai sužydės žiedai ramunės,
Balti žiedai supsis ant obelų šakos,-
Atmink ir mano vardą
Jaunystės žydinčiam kely.

Ten kur smėlėtas jūros krantas
Ir meilė tyra lyg vanduo,
Kur gražiausios mano svajonės
Virto saldžiausiais vaisiais.

Ten kur miškas žalias ošia,
Skraido mano atodūsiai tylus,
Kur meilė staigi lyg žaibas
Pervėrė mano širdį strėle.

Ten kur parko takas ir suoliukas
Margiausi drūgiai skraido.
Juk čia mes susitikom staiga
Ir sužavėjom viens kitą žvilgsniu.

Ten kur gražiausias dangus
Staiga prapliupo stambiais lašais
Palydėdamas mus savais keliais,
Kurie daugiau niekada nesusitiks.

Ten kur buvom mes abu
Liko dalelė meilės mūsų.
Visada prisiminsiu tave
Ir gražiausiai praleistas dienas..

Ateik - sukūriau Tau pasaulį platų, naują..
O dangų nušlaviau, kad saulė šviestų..
Pasauly mano amžius nesileidžia saulė
Ir didžios meilės jūros gaudžia..

Ateik, atvėręs širdį jautrią -
Pasauly mano amžius nesileidžia saulė..!

Aš stoviu prie kranto
Stebėdama jūrą,
Žuvėdras - savąsias drauges,
Brolį vėją klausydama,
Sesę saulę regėdama jūroje.
Plaukus brolis kedena
Akys mato beribius tolius
Artėjantį savo atvaizdą ten regiu.
Tolumoje artėja griaustinis.
Man baisu.

Bet tai tik jūros spindesio burtai.
Aš stoviu prie kranto
Ir laukiu audros,
Kaip tavęs..

Draugas savo draugui sako:

Nori atnešiu tau saulę? Na man nesvarbu, kad nudegsiu rankas.. nori atnešiu rožių? Na ir kas, kad spygliai susmigs man i rankas.. nori atiduosiu viską, kad tik išvysčiau tavo šypseną? Ir man nesvarbu, kad visiškai nieko neturėsiu.. nori? Atiduosiu tau savo gyvenimą? Nesvarbu, kad nebegyvensiu.. ir pagaliau draugas atsakė: MAN NEREIKIA SAULĖS, MAN NEREIKIA ROŽIŲ, IR TAVO GYVENIMO NEREIKIA.. Man tik reikia tavo draugystės..

Kas yra żmogus be meilės?
Kas gleżnas żiedas be vandens?
Kas mano ašaros ir skausmas,
Be tavo plakančios širdies..?

Tavo buvimas šalia - man paguoda amžina.
Tavo šypsena man neleidžia liūdėt niekada.
Tavo akyse matau save.

Jei rasiu tave taurėje - išgersiu..
Jei rasiu tave vandenyje - į tave pasinersiu..
Jei rasiu tave širdyje - niekad nepaleisiu..

Ne tas laimingas,
Kas turtingas.
Ne tas laimingas,
Kas gražus.
O tas laimingas,
Kas teisingas
Ir tyliai moka
Kęst skausmus.

Tą naktį neregėtą
Lyg sapnas atėjai,
Sugrįžęs vėl į širdį,
Stipriai apkabinai.

Kaip žvaigždės skirtinguose žvaigždynuose būkim lyg du drūgiai dideliame gėlių lauke..

Tu esi draugas,
Nepaprastas draugas,
Kuriuo aš galiu pasitikėti ir mylėti,
Nepamiršiu tavęs, Nes Tu tikras mano draugas.

Aš pabūsiu lietum, kai Tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį Tavo rimties. Aš ateisiu išryto, jei reikės - ir nakčia, kad galėtum mylėt, kad liktum šalia. Aš ateisiu. Tu lauk ir jei niekas nekvies, Tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.

Man nereikia nieko,
Nereikia saulės nei dangaus,
Nereikia man net pasaulio,
Nereikia vėjo, medžių, paukščių čiulbėjimo,
Net ir saulės man nereikia.
Nes esi man tu saulė,
Nes esi tu man vėjas, medžiai.
Tu esi man visas pasaulis
Ir man nieko daugiau nereikia, tik tavęs..