Sveikinimas auksinių vestuvių proga

Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.

Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.

Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.

Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.

Auksinėm juostom Jums širdis surišim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.

Auksinės vestuvės! Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.

Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!

Auksasmiltė žemė lenkias jums po kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko jūs plati šeima.

Aukso gijom pintas jūsų bendras kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikas tesėję džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!