Tėvo dienos sveikinimai
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingasias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.
Už polėkį, laimingasias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.
Turėti tėtį kaip Tu –
Tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko.
Turėti tėtį kaip Tu –
Viena iš gyvenimo šventybių.
Tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko.
Turėti tėtį kaip Tu –
Viena iš gyvenimo šventybių.
Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais,
Kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau,
Nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas,
Kuriam šie linkėjimai skirti.
Kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau,
Nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas,
Kuriam šie linkėjimai skirti.
Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai,
Ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli.
Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam,
Kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo.
Ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli.
Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam,
Kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo.
Kol mes neužaugam,
Mes niekada nežinom,
Ar bent pilnai įsivaizduojam,
Koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas.
Mes niekada nežinom,
Ar bent pilnai įsivaizduojam,
Koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas.
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Nerandi patinkančio teksto? Siųsk atviruką su savo paties įrašytu ar pakoreguotu pasirinktu sveikinimo tekstu.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Kad tavieji namai tapo mano nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžiu savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
Kad parodei man pavyzdžiu savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
Nerandi patinkančio teksto? Siųsk atviruką su savo paties įrašytu ar pakoreguotu pasirinktu sveikinimo tekstu.
Idealo tavy neieškojau, dėkui tau vien už tai,
Kad buvai, kad išmokei “stovėti ant kojų”
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Kad buvai, kad išmokei “stovėti ant kojų”
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus…
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini (dvi) šakas augančias iš tavo storo kamieno…
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui…
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini (dvi) šakas augančias iš tavo storo kamieno…
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui…
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!
Iš Tavęs išmokome kantrybės,
Iš Tavęs išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Iš Tavęs išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.