Tėvo dienos sveikinimai

Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių.
Kad tartum rožė nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.

Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių,
Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.

Kaip tau atsidėkoti
Šiandieną sumaniau.
Lakštutės skambią giesmę,
Skiriu, tėveli, tau!

Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.

Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių.

Brangūs, Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.

Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.

Už tavo meilę ir rupestį ačiu,
Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes.
Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų,
Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.

Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada,
Kai mes būnam kartu!

Prie tavųjų pečių,
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos…

Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai…
Kai suaugus tapau,
Patarimų davei.

Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių…
Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su tavim aš keliaučiau visur
Mus žmonės pamatę sakytų:
“kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu,
Ar jiedu nebijo piratų piktų?”
O aš atsakyčiau:
“Tėvelio ranka bet kokį begėdį sutramdytų. Va!
Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus,
Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!”

Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.

Užtrauk, tėveli, linksmą dainą,
Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais.
Aš noriu įsiminti tavo veidą,
Prisėst ant kelių, lyg vaikystėje kadais.

Bet mano vietoj anūkėliai sėdi,
Ir gera juos matyt tavam glėby.
Linguoja senas klevas palei svirtį
Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.

Ačiū tau, tėveli, už jaunystę, polėkį, laimingas dienas ir meilę!

Paimk ant rankų mielas tėti!
Aš noriu saulės pažiūrėti.
Jinai už debesėlio ten bus,
O tu tėtuk, tikrai stiprus.

Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo,
Kol dar aš maža bėginėju.
Aš tau meilę dovanosiu,
Užaugus aš tave globosiu…

Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas,
Tarytum medis Tu šioj žemėje esi.
Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas,
Kad jo darbais gėrėtųsi visi, visi.

Mes linkim, Tėti, ąžuolų žalių tvirtybės,
Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos.
Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės, -
Kaip gyvena paukščiai miško ąžuoluos.

Taip gera pabūti tėvelio draugijoj,
Kalbėt apie sodžių, klausytis dainų,
Žiūrėti į giedrą ir linksmą jo veidą.
Paglostyti tvirtas raukšlėtas rankas,
Žinoti, kad šito pasaulio draugijoj
Mane saugo mylinčio tėvo malda.

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

Kai mažytė buvau, supavai liuliavai...
Kai suaugus tapau, patarimų davei.
Prie tavųjų pečių tartum sienos tvirtos
Prisiglausti galiu ir dabar nuolatos.

Su švente, tėveli!