Tostai
Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena nei valgęs nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo - šieno kupetą. “Ką daryti - ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, - vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė.
Todėl nebūkim asilais ir pirmiausiai išgerkim!
Todėl nebūkim asilais ir pirmiausiai išgerkim!