Gimtadienio tostai

Jeigu žemėje yra laimė - linkiu ją sutikti
Jeigu yra sėkmė - Tegul tave visada lydi.
Jeigu yra džiaugsmas - tegul iš tavo lūpų neišblėsta šypsena
Gimimo dienos proga Tau linki

Šią dieną tau linkiu:
Ispaniškos kaitros,
Čigoniško linksmumo,
Amerikietiškos sąskaitos banke,
Indiškos karštos meilės,
Ir paprastos lietuviškos laimės!

Mielasis bičiuli, gražiai gyveni.
Štai stalas nukrautas, bokalai pilni!
Žmonelės meilumas, linksmumas svečių,
Išgert už Tave ligi dugno kviečiu.

Jaunas žurnalistas netaktiškai paklausė įžymios artistės, kiek jai metų.
- Neprisimenu, - atsakė artistė.
- Kaip, jūs nežinote kiek jums metų? — stebėjosi jaunas žurnalistas.
- O aš jų neskaičiuoju. Aš, pavyzdžiui, skaičiuoju pinigus, brangakmenius, nes juos gali pavogti. O mano metų niekas nepavogs!
Tad pakelkime taurę už nepavagiamą mūsų turtą - mūsų metus!

Į tolimą, užkampų Gruzijos kaimelį atvyko žurnalistas ir susirado šios vietovės įžymybe aksakalą, sulaukusį 120 metų. Žurnalistas paklausė senuko, ar šis jaučiąs savo senatvę.
- Žinoma, jaučiu, atsakė aksakalas.
- Kaip?
- Kai man buvo šimtas metų, atsakė senasis gruzinas, aš su savo svečiais išgerdavau dvidešimt stiklinių vyno. Kai sulaukiau šimto dešimties metų, su svečiais aš išgerdavau jau tik dešimt stiklinių. Na o dabar aš kasdien teišgeriu tik devynias stiklines vyno
Tad pakelkime tostą už tai, kad gyventume taip ilgai, kaip senasis gruzinų aksakalas, ir skųstumėmės senatve taip, kaip skundėsi aksakalas

Ko tau palinkėti? Meilės, gal sveikatos, laimės, kaip pasaulis, didelės
Džiaugsmo, gal sėkmės? Gal šimto metų? O gal visko po truputi is eilės

Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena nei valgęs nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo - šieno kupetą. “Ką daryti - ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti”, - vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė.
Todėl nebūkim asilais ir pirmiausiai išgerkim!

Tegul kiekviena Tavo diena būna lyg saulės patekėjimas,
Kad kaskart vis suprastum save,
Kad kaskart vis tikėtum savimi,
Kad kaskart vis norėtum gyventi ir mylėti!

Su Gimimo diena, su džiaugsminga švente,
Bėga dienos taip greit, ir tu jau ne maža!
Linkim Tau daug draugų, daug gražių dovanų,
Skanų tortą ragauti, ir svajonių drugelį pagauti!

Kad žmogus būtų laimingas reikia tiek nedaug:
Truputį saulės kai lyja,
Lašo lietaus kai kaitra už lango,
Didžiulės šypsenos kai liūdna,
Minutės vienatvės kai triukšminga,
Muzikos ir juoko kai nuobodu,
Artimo glamonių kai nepaliaujamai sunku.
Žmogui reikia laimės.
Su gimtadieniu

Išgerkim už tai, kad rytoj pabrangtų buteliai taros supirktuvėje.

Išgerkime už visus gerus žmones, – juk mūsų tiek nedaug belikę!

Žmogus nežino, kad jis panašus į velnią:
Keikiasi velniškai,
Myli velniškai,
Geria velniškai.
Tad gyvenk taip, kad galėtum pasakyti:
Man velniškai gera.

Žvėrių karalius paskelbė sausąjį įstatymą. Įsakė jis žvėrims kasdien susirinkti į miško aikštelę ir pasitikrinti. Kitą dieną, atvykę į patikrinimą, visi žvėrys buvo blaivūs, tiktai zuikis girtas.
– Zuiki puiki, kodėl tu girtas? – klausia liūtas.
– O valdove, atleisk man! – sulemeno zuikis. – Švenčiau uošvės gimtadienį.
– Tiek jau to! – geraširdiškai pasakė liūtas. – Pirmą kartą atleidžiu. Bet kad daugiau tavęs girto nepamatyčiau.
Antro patikrinimo metu ir vėl visi žvėrys blaivūs, tik zuikis iš girtumo žvairas.
– Zuiki puiki, tu ir vėl girtas! – riaumoja liūtas.
– Atleisk, visagali žvėrių karaliau! Sūnelis gimė, aplaistėme.
– Žiūrėk tu man! Trečią kartą nedovanosiu!
Trečio patikrinimo metu visi žvėrys blaivūs, tik zuikio nėra. Eina liūtas jo ieškoti. Žiūri, ogi iš liūno zuikio tik ausys bekyšančios. Ištraukia liūtas zuikį iš vandens, o nuo jo jau iš tolo svaigalais trenkia.
– Žvairy, vėl tu gėrei? – suriko liūtas.
– Tu, liūte, savo žvėrims sausąjį įstatymą sugalvojai O mes – žuvys. Tu mūsų neliesk!
Pakelkime taures, už šią gražią šventę ir kad dar neįvestas sausasis įstatymas.

Mes mylime, tik širdys tyli.
Mes juokiamės, tik akys verkia.
Mes laukiame, tik laimė tolsta.
Jaunėjame, tik laikas sensta.
Su gimtadieniu.

Šiandien tavo gimimo diena
Imki viską kas žemėj gražiausia: MEILĘ, DŽIAUGSMĄ, SVAJONES
Šiandien viskas priklauso TAU

Su tortuku ir žvakutėm,
Su degtukais ir lėkštutėm.
Su gėlytėm ir žodeliais
Aplankys tave sveteliai.
Kurie neš daug dovanų
Tiktai tau vienai skirtų!
Su tortadieniu!

Mes linkim tau turėti tikslą
Ir plaukt svajonių vandenuos.
Žmogus kol jaunas gali viską,
Taigi gyvenk, mylėk, svajok!

Nors metai jau nusinešė daug džiaugsmo ir svajonių,
O smilkiniai pražydo sidabru,
Laiminga būk sulaukus šitiek metų,
Kurie ne vien tik rūpesčius, ir laimę atnešė kartu.

Negailėjo žiedų Tavo šventei
Baltaskarė speiguota žiema.
Šerkšno pasakoj medžiai Tau lenkias,
Snaigių žiedlapių žemė pilna.

Jos ateis nusilenkt Tavo šventei,
Švelniai skruostus abu pabučiuos,
Laimei, džiaugsmui ir gėriui gyventi
Tikrovėj linkės ir sapnuos.