Tostai

Ką kalba jaunieji likę vienudu? Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia.
- Ateik, mieloji, - pasakė jis.
- Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime.
- Ne, mielasis, - atsakė ji. - Negaliu.
- Kodėl? Tu manim nepasitiki?
- Pasitikiu tavimi Pasitikiu ir savimi Bet nepasitikiu mumis abiem.
- Girdi, kaip lakštingalos suokia?
- Verčiau eime namo.
- Dar anksti namo
- Mamytė sakė, kad tokiems dalykams aš dar per jauna.
- Sėskimės! - jau įsakiau suskambo jo balsas.
- Negaliu. Mamytė man uždraudė sėdėti vienai su vaikinu gamtoje, toli nuo namų
- Kvailute, mama juk nesužinos
- Ne, ne ir ne!
- Tai lik sveika! Aš einu pas kitą.
- Na, gerai, - nuraudusi sako mergina. - Aš negaliu laužyti duotojo žodžio, tai tu mane pastumėk, o aš nugriūsiu.
Pakelkime taures už tai, kad mus pastūmėjo lemiamam žingsniui - sutuoktuvėms.