Tostai

Lakštingaloms suokiant. Paupys. Šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui nė gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia
- Meilute, duok! - papraše jis.
- Negaliu! - griežtai atšovė ji.
- Na, tik vieną!
- Neduosiu.
- Pupuliuk, tik vieną, na, tik vienui vieną
- Nė už ką.
- Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji
- Jau girdėjau
- Negi nepasigailėsi manęs?
- Neprašyk, negausi.
- Lakštingalos suokia širdis tiesiog alpsta, kaip norisi
- Ir tegul alpsta.
- Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
- O ką aš darysiu atidavusi tau paskutinę cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.