Tostai

Neįvykusios piršlybos. Senbernis nutarė išsivirti virtinukų. Tačiau neturėjo mėsmalės ir negalėjo susimalti mėsos. Jam šovė išganinga mintis, gal nueiti pas našlę kaimynę ir pasiskolinti. Lipa jis laiptais ir galvoja: šit paprašysiu mėsmalės. Ji paklaus, kam ji man reikalinga. Aš atsakysiu - noriu išsivirti virtinukų Teks ją pakviesti į svečius, reikės atkimšti butelį Išgersime, suris svetimą gerą Tikriausiai panorės pasimylėti Neduok Dieve, ji taps neščia Prispirs ją vesti Pagyvensim kurį laiką, reikės išsiskirti Visą likusi gyvenimą teks mokėti alimentus Pasigvieš į visą mano turtą Velniams man to reikia!”
Kaip tik su šia mintimi senbernis priejo prie našlelės buto, paspaudė durų skambuti. Durys atsidarė, jis ir sako:
- Žinai, kaimynėle, eik tu po velniu su savo mėsmale!
Pakelkime taures už laimingus nelaiminguosius.