Valentino dienos sveikinimai

Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę...
Aš kadais šventai tikėjau meile:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys.

Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
V.Mačernis

Su kuo tu ateisi? Su saule? Aš labai lauksiu saulėtekių. O gal su vakaru? Lyg pat vidurnakčio deginsiu žvakę. Su lietumi? Be skėčio vėl žingsniuosiu per balas. Su ilgesiu? Su nerimu? Vistiek... Vistiek. Kad ir su kančia, netekimais... Tik ateik. Patižęs sniegas tirpsta, leidžias, ir teka upeliu srauniai. Gal su pavasariu ateisi, kad su žiema neatėjai? Gal su pavasariu, ir vėlei liepsnos mums žemė ugnimi, žydės, švytės gražiausios gėlės ir kris sidabrotas lietus.

O gal geriau, kad liks neišbarstytos mūsų upės, žolė, kojom neliesta ir bučiniai nebuvę liks. O gal geriau, kad bus pavasariai kiekvieno atskiri, ir rudenys, ir žiemos - atskirai. O gal geriau, kad aš viena saulėlydį pravirksiu.Ir tau gal bus geriau, jei nereikės manęs raminti. Ir gal geriau, jei liksiu, kartu nebūsiu, bet savi...

Tu ateisi, ir liūdnas takelis
Pas mane į namus palydės.
Tik galvos ant peties tau nedėsiu,
Tu neglausi manęs prie širdies.
Nepriminl praeities. Ji praėjo.
Nesujungs ji kelių mūs tvirtai.
Buvo dienos, kaip rožė žydėjo,
Bet nuvyto nuo žodžių kelių.
Vėl bus dienos, bus naktys rasotos,
Bus mėnulio delčia, pilnatis.
Tik negrįš niekados, jau negrįš - praeitis.
Negrąžinsi žuvėdros iš marių,
Kai sparnus jai nulaužė audra.
Neuždegsi vėl meilės, kuri degė.
Ir liepsnoj subyrėjo staiga.
Tu ateisi ir liūdnas takelis
Pas mane į namus palydės.
Tik nerasi tu meilės liepsnotos
Ir neskinsi žiedelio širdies.

Tu neverk, aš sugrįšiu manau dar, trečią kartą kai vyšnios žydės, bus naktis, bus rami ir vienoda, ir spindės mėlynoji žvaigždė. Atsisveikinkim prie lango tik tyliai, ir bus viskas kaip buvo kadais. Tik mėnulis bus jau pražilęs, ir tvirti bus ant vyšnių žiedai. Tu padėsi man galvą ant kelių, ir bus viskas kaip buvo kadais. Tu neverk, aš sugrįšiu namo dar, trečią kartą kai vyšnios žydės, bus naktis, bus rami ir vienoda, ir spindės mėlynoji žvaigždė. Aš sugrįšiu, sugrįšiu, manęs tu tik lauk...

Aš sapnavau, kad rodos palikau be tavo meilės vidury nakties. Kad metai skrieja, ir kaskart sunkiau man ranką į tave ištiest. Kad rodos pamažu dingsti, dingsti lyg ūkanose, tarp svetimų žmonių. Atleisk, tavęs įvertint nemokėjau, kartu esi, tik šiandien supratau. Sugrįški ir grąžinki viską, kas praėjo. Maldauju aš tavęs, kaip tu manęs anksčiau. Maniau. kad myli, o dabar matau, kad tik žaidi. Pavėjui nulėkė manoji laimė, užgeso svajingi tavo pažadai. Žinau, negrįš praėjusios dienos, žvaigždėtos naktys, pasaka graži. Tau kitos akys, kitos lūpos šypsos. Bet pasakyk, kodėl tu toks esi. Kam tiek žodžių, kam tiek kalbėta, kam šitiek nemigo naktų? Sakyki, kam apgaudinėji, gal tau geriau, kai aš kenčiu? Bet kam kalbėti. Atleiski man, tai aš kalta, kad pamilau tave. Tai paskutiniai mano žodžiai, būk laimingas, o kai bus sunku, prisimink mane.

Apie meilę ką nors pasakyti
Kartais būna be galo sunku.
Ji ateina kaip laimė mažytė
Ir atrodo visai nelaiku.

Pavasario vėjas išmokė ilgėtis,
Mėnulis išmokė dainų.
Audringas pasaulis išmokė mylėti,
Bet tikrąją meilę surasti sunku.

Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.
A. de Sent-Egziuperi

Ak, meilė, toji meilė! Jos galia ir paslaptys, ir skausmai, ir džiaugsmai dėl jos – neišreiškiama šios žemės kalba… Ji stato aukščiausius gražiausius rūmus ir griauja stipriausius. Meilė – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru praversti. Niekas jos burtams neturi galios atsispirti. Meilė niekad viena nevaikščioja. Su ja nuolat eina skausmas. Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių.
S. Nėris

Jeigu tu ateisi,
Tai ateik kaip saulė.
Ir tokia skaisti,
Ir tokia karšta.
Volunge aš perlėksiu pasaulį
Spindulių tavųjų nušviesta.

Viską rasiu, viską aš panešiu
Su tavim lyg ant pavasario sparnų.
Mažesnės tavęs, išmėtytos po grašį -
Aš nepriimu - nedalinu.

Jei ateisi
Tai kaip saulė tik ateik.
Ir tokia skaisti,
ir tokia šventa.
Jei ne saulė tu, jei vario moneta,-
Nesiartink! Man tokios nereik.

Janina Degutytė

Visi įsimylėjėliai prisiekia padaryti daugiau negu gali, bet niekada nepadaro to, ką gali.
Viljamas Šekspyras

Aš ir tu, mes kartu.
Būtų bučkis, bet tu dručkis,
Tad pasiekti negaliu!

Meilė kaip mažytis paukštelis, per daug suspausi - numirs, per daug atleisi - išskris. Ką myli - paleisk, sugrįš - tavo bus. Jei ne, tai tavo niekada ir nebuvo....

Reikia man tik vieno tavo žodžio,
Kad galėčiau bėgti tuo keliu.
Aš tikiu, kad vėjas man parodys,
Kaip ateit tenai kur tu!

Tavo akyse matau aš jūrą,
Tavo akyse matau sapnus,
Tavo akyse turiu svajonę,
Tavo akyse esu žmogus...

Kiek kainuoja tavo lūpos ir nors trečdalis akies? Aš verkiu kvailai parklupus penktą naktį iš eilės... Kiek kainuoja tavo pirštai, tavo rankos, tavo kojos?

Tegul tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša tau laimę, tegul tau daug žvaigždžių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę...

Žinok kad meilė aukso perlas,
Žinok kad meilė paslaptis,
Žmogus be meilės aklas vergas,
O ir gyvenimas tartum naktis.

Nereikia karštai mylėti,
Nereikia karštai draugauti,
Nes meilė nemoka gailėtis,
Nes meilė nemoka juokauti!