Valentino dienos sveikinimai

Daug būna gyvenime džiaugsmo,
Bet kartais užeina audra.
Ji išskiria mylinčias širdis,
Bet meilė palieka gyva.

Rožė auga, kad žydėtų.
Širdis plaka, kad mylėtų.
Tik tada tu meilę rasi,
Jei gerai tu ją suprasi.

Tu mano džiaugsmas ir svajonė.
Tu mano nuostabūs sapnai.
Myliu tave, kaip myli tiktai žmonės.
Myliu dabar, mylėsiu amžinai...

Dvejok šviesa žvaigždžių,
Dvejok, ar saulė kyla.
Dvejok tiesos žodžiu,
Tik nedvejok ar myliu.

Kai baltos snaigės kris ant tavo veido,
Blankus mėnulis tau buciuos akis.
Tu prisimink, kad kažkur pasauly
Dėl tavęs plaka mylinti širdis.

Meilė neklausia tavo vardo,
Ir kiek metų – nesvarbu.
Sustoja ji ties tavo langu,
Ir tyliai sako „Ateinu“.

Kai žengi gyvenimo taku
Nebijok audrų didžiausių
Tik atmink, kad meilė ir tiesa
Daro gyvenimą laimingiausiu.

Linguos balta ramunė
Vėjelio supama
Tegul šis atminimas
Tau primena mane.

Sėdžiu aš prie upės,
Knyga skaitau,
Rodos Tavo veidą
Vandeny matau.

Aš ne karalaitė,
Turtų neturiu,
Savo vieną širdį
Teikiu tau dovanų.

Ant aukšto kalno gėlės pražydo,
Suskambo bokšte vario varpai,
O mano širdis Tave pamilo,
Ir mylės kol pasišauks kapai.

O kaip norėtųsi šiandieną man klajoti,
Juodo šlamančio miško takuos...
Ir kartu su tavim pasvajoti,
Kol mėnulis išnyks vakaruos...

Mūsų keliai netyčia susitiko,
Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu
man buvo gera eit rytojaus pasitikti
Kada šalia manęs ėjai ir tu.

Mes ėjom ten kur vedė mus likimas...
Tave aš pamilau,tik vieną iš visų..
O ką žada ateitis,to niekas dar nežino,
Gal tikrai ne veltui suitikom-aš ir tu?

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis,
Tau savo širdį dovanoju..
Tešviečia ji tau per naktis!!

Myliu tave labai labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.

Tikėk, kad vietoj stovi saulė.
Tikėk, kad žvaigždės - ne liepsna.
Tikėk jog tiesa - tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau - amžina!!!

Kol saulė dar nenusileido
Kol dar širdis pilna liepsnos
Mielasis, man reikia tavo veido
Ir balso tavo, lyg dainos!

Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas...