Žodžiai draugams

Draugai.. kas jie? ..Ar tie,kurie tave myli? (Gal tik taip sako?), ar tie, kurie skaudina (Ne,tai tikriausiai priešai), o gal tie, kurie papraščiausiai yra šalia.. (Nors ir už šimto mylių..) ir nesvarbu jis jaunas ar senas, aukštas ar žemas.. nesvarbu! Jei suprantate vienas kitą be žodžių.. saugok, nes už jokius aukso kalnus ar akmenukus nuo kelio jų nenusipirksi..! Persiuntinėk draugams, kad jie žinotų, kad tu esi šalia..

Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą - Jie tavąjį girdės..
Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą - Jie tavąjį matys,
Mylėk kitus, save užmiršus, Ir jie tave mylės..
Tikėk kitais kaip savo žingsniais, Ir jie tavim tikės!

Te džiūsta blogas oras,
Nelaimės ir skausmai..
Lai tavo rausvos lūpos
Te šypsos amžinai! :)

Tu mergaitė -
Tu graži.
Tu į rožę panaši,
Kai užaugsi bus blogai..
Pešis dėl tavęs bernai..

Tu išeisi iš čia kaip klajūnė
Draugų akys lydės dar toli..
Tu pamirši draugus, juk taip būna,
Juk visų prisimint negali!

Ak, kokia miela lelytė,
Lyg gyva maža mergytė,
Su gėlėta suknele ir su aukso kasele.

Myliu tave labai labai,
Tad būkime kartu.
Tik pasakyki man gerai,
Ir būsim amžinai drauge.

Trūksta tavo glostančių žvilgsnių, tos rudos akys viską pasakydavo, švelnūs žodžiai vėl priversdavo gyventi toliau, kodėl dabar aš to nejaučiu, nematau!? Noriu sugrąžinti laiką, kai niekada neriedėdavo ašara skruostu, kai buvau laiminga su tavim, kai nieko netrūko..! Myliu TAVE, sapnuoju TAVE, ilgius tik TAVĘS..

Šį vakarą mėnuliukas nusišypsos ir mano karštą bučkį dovanos. Žvaigždutė ryškiai sužibės, tave lovytėn palydės..

Prisimink minutes laimingas,
Prisimink valandas gražias,
Prisimink tą vakaro džiaugsmą..
Kai susipažinom mes!

Aš einu tyliu tyliu taku
Tu eini šalia mamęs kartu kartu,
Vėjas ūžia taip nyku nyku
Bet kadangi mes abu kartu
Tai mums nesunku,
Galim nukeliauti daug šaltų kelių,
Nors ir tūkstančius mylių
Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu,
Nors įsitikinusi nesu
Nes kitaip tos tūkstančiai mylių
Bus nukeliautos,
Be tavo lyg vanduo žydrų akių,
Be jų aš negaliu
Man jos suteikia vilčių
Nebijot sunkių dienų ar valandų,
Nes kartais jos būna aštriu, kaip adatos galu,
Bet aš galiu, nes medžiai ošia, o aš dar vis einu
Bet kartu ir tu..

Nieko nėra geriau, nei lietus
Atgaivinantis gėlę,
Nieko nėra geriau, nei draugas
Pažadinantis viltį,
Nieko nėra geriau, nei tavo bučinys
Sušildantis naktį..

Myliu tave,
Myliu save
Myliu tą meilę, kurią palikome abu
Myliu nors ir kaip man tai būtų skaudu.

Aš noriu būt lyg paukštis tarp debesų
Noriu skrist, kur meilė sukasi ratu.
Aš žinau, ten būsi ir tu,
Nes aš noriu, myliu ir tikiu.

Tikiu, kad surasiu tave,
Tikiu, kad ir tu myli mane,
Aš noriu, myliu ir tikiu
Kad būsim amžinai kartu.

Tu atnešk man karštą kavą,
Žiemos ryta šaltą..
Tu ateik,
Kai žvaigždėm į žemę snigs..
Tu paguosk,
Kai ašara gaili nuo veido kris..
Tu pašok su manim lietuj..
Kai šalti lašai tamsoj į pievą tikš..
Tu pamilk mane,
Kaip laukų gėlę, nors ji ir nuvys..
Tu ilgėkis manęs..
Kai gavaus rytmečio saulė švis..

Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių..

Neturiu taves šalia. Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje. Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu, nors Tu galbūt tuo netiki. Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipuse meile, kazkur giliai užmigusia aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip, kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios jaudinančios Tavo meilės. Aš ilgiuosi tavęs dieną ir naktį - kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti Tau..

Aš einu pasibelst į tavasias duris
Tu juk lauki manęs
Tu ilgiesi manęs
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.

Išmokau juoktis, širdžiai plyštant
Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų,
Likimo nublokšta į šalį..
Ilgiuosi buvusių draugų
Tokių kaip Tu!

Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
"DRAUGYSTĖ"

Greit pavasaris ateis,
Gėlės pumpurus išskleis.
Kai alyvą baltą skinsi
Gal mane dar prisiminsi..