Žodžiai draugams

Draugas - tas su kuriuo nebijai būti pats savimi.

Draugas - tas, kuris padės nors ir pačiam sunku.
Draugas - tas, kuris atiduos ką turi, nors nieko pačiam nebeliks.
Draugas - tas, kuris nusišypsos nors pačiam širdy sunku.
Draugas - tas, kuris tikės nors pats jau netiki savimi.
Tai tu..

Aš myliu tave,
Tu myli mane.
Visad būsime drauge,
Nes meilė nenugalima.
Ir taip bėga metai ir
Gėlės pražysta, nuvysta,
O mes karštai vis
Mylim vienas kitą.
Ir atrodo, kad tai sapnas,
Nes meilė per stipri,
Bet mūsų meilė augs,
Kol būsime gyvi...

Netikėk vėju - jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina - ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu - jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke,
Pripustė visą kiemą balto sniego.
Jau žiema.
Ir nesvarbu keliai kad užpustyti,
Man tai nesvarbu.
Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų
Tapt paukščiu.

Drauge,
norėčiau padovanoti tau lietų. Tokį vėsų, bet dieviškai gaivų, deja, esu tik žmogus ir galiu padovanoti tik lašą. Norėčiau padovanoti tau visas pasaulio pievas, kuriose kasdien matytum galybę gėlių, bet aš tik žmogus... Atleisk... Taigi galiu įteikti tau mažą gėlytę, kuri nuvys labai greitai. Norėčiau padovanoti tau bekraštį dangų. Deja, nepakeliu aš jo. Juk aš tik žmogus.

Todėl dovanoju tau vieną žvaigždelę. Pažvelk pro langą. Pirma žvaigždė, kuri kris tau į akį, ir bus skirta tau. Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausia. Ir visi mes skirtingi. Vieni lyjant liūdi, kiti džiaugiasi. Vieniems reikia dovanoti gėles, kiti ir taip visą gyvenimą žydi. Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra ryškiai šviečiančios žvaigždės.

O dabar nusišypsok - juk pasaulis toks nuostabus! Nuostabus ir tu!

Matematiškai paskaičiavus, biologiškai nustačius, chemiškai ištyrus, fiziškai pasvėrus, lietuviškai aprašius, vokiškai išvertus, angliškai nusišnekėjus, informatiškai apdorojus, geografiškai apieškojus, istoriškai padiskutavus, filosofiškai pažvelgus, politiškai įteisinus, meniškai apipavidalinus, muzikaliai pagražinus, teologiškai nušvietus ir žmogiškai pagalvojus buvo iškelta hipotezė, kuri skamba taip: ar tik tu nebūsi vienas iš nuostabiausių žmonių žemėj..

Tikri draugai visada tau pasakys Labas.. Tikriems draugams visiškai nerūpi, kad tu kitoks.. Tikri draugai pasitikės tavimi! Tikri draugai spręs problemas kartu.. Tikri draugai nesijuoks, iš tavo nelaimės.. Tikri draugai padės kai tau bus sunku... Tikri draugai niekada nevers daryti to, dėl ko tu kitą rytą gali gailėtis! Ar dabar supratai kokia yra tikro draugo kaina? Jis neįkainuojamas, nes svarbiausia draugystės kaina yra pasitikėjimas..

Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti - Jis fainas žmogutis..

Ieškoti: gražaus žmogučio..
Ieško..
Rasta!
Kraunasi..
IIIII
10%
IIIIIIIIIIII
50%
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
100%
Atlikta!
Rezultatas = TU

Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante.. Staiga jis paklausė: - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą! Kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė.. Smėlis ėmė srūti pro pirštus, ir kuo stipriau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo.. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje.. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o vėliau sušuko: - Supratau!

Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..

Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai - paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: "aš tave myliu", kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai - paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: "aš laimingas"..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų... Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..

Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!

Gal žodąių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie,- maži vandens lašai.
Pries žodžius, byrančius per skruostus.

Aš užmigau, kai buvo ruduo.
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo.
Bet tu vistiek esi šalia.

Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.

Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.

Galim būti drauge, bet nebūti kartu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.

Šiap mes norime nedaug,
Tik draugo, kuris būtų šalia.
Mes trokštame meilės,
Bet tuo pačiu bijome ją prarasti..
Mes bijome gyventi, bijom tikėti ar svajoti,
Nes nenorime visko prarasti..