Sveikinimai vestuvių proga

Linkim eiti per žemę laimingiems, kasdien lai saulės spindulių nestinga ir vien tik obelų žiedais jums sninga!

Linkiu jums sutuoktuvių proga abipusio sutarimo ir ištikimybės. Būkite laimingi!

Sveikiname sukūrus gražų šeimos židinį. Linkime, kad Jūsų šeimos židinys nesmilktų, o degtų atvira ir labai labai karšta liepsna!

Dovanoju tau šiandien save, savo širdį ir kūną, meilę, atsidavimą ir ištikimybę. Visa tai priklauso tik tau, tau pirmam ir paskutiniam.

Jau ketvirtį amžiaus nuėjot kartu,
Jau ketvirtis amžiaus taip metų greitų,
Tik vakar, atrodo, vestuvės skambėjo
O štai, Jubiliejus sidabro atėjo.
Mes linkim
Sėkmės ir skalsos namuose,
Gyventi sveikatoj,
Nelūžti dvasia,
Jei šiandien atžymim sidabro metus,
Tai trokštam sulaukt dar ir auksinių!

Negailėkit, nes vis tiek negrįš
Tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25 -
25 gražiausi metai.

Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.

Tad sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.

Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.

Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina —
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.

Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.

Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.

Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.

Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.

Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.

Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.

Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.

Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.

Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.

Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.

Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.

Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.

Auksinėm juostom Jums širdis surišim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.

Auksinės vestuvės! Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.

Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!

Auksasmiltė žemė lenkias jums po kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko jūs plati šeima.

Aukso gijom pintas jūsų bendras kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikas tesėję džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!

Lik sveikas, mielas tėti,
Palieku aš tavus namus.
Tu palinkėki man laimužės
Ir daug saulėtų dienų.

Dėkoju tau už viską
Aš iš visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė,
To niekas nepakeis.

Lik sveikas, išvažiuoju
Iš tų mielų gimtų namų.
Skubu į naują gyvenimo kelią
Aš lydima draugų.

Parymoki prie lango,
Palydėk takeliu...
O kai grįšiu namolio,
Mes jau būsime du!

Tegul gyvenimas jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų,
O mes šiandien pasveikinti atėjom
Ir atnešėm jums laimę dovanų!

Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.

Bet kai tvirtai mylėsit vienas kitą
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į judviejų namus.

Saugokit židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš visos širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą!

Linkime mylėt tvirtai vienas kitą,
Drąsiai žengti gyvenimo keliu,
Sukurti gražų šeimos lizdą, apgaubtą
Meilės ir ramybės spinduliais.

Saugokit židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš visos širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą!

Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,
Mylėkit vienas kitą.

Kai viesulai ims siausti ir negandom dangus pajuos,
Laikykit vienas kitą.

Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,
Matykit vienas kitą.

Kai džiaugsmas degs ar skausmas maus Jums širdį,
Girdėkit vienas kitą.