Valentino dienos sveikinimai

Nėra ryškesnės žvaigždės danguje,
Nėra tyresnio jausmo gyvenime.,
Nėra daugiau dėl ko gyventi,
Tik dėl vieno vienintelio
Ir pačio karščiausio jausmo - meilė.

Sveikinu jos pagaliau sulaukus!

Tu esi kaip saulė
Danguje šviesi.
Aš tave mylėsiu,
Kad ir kur esi.

Tu tik nepamirški
Žodžių, tų švelnių,
Kai abu kalbėjom
Būdami kartu.

Aš žinau, kad šiandien
Prisimeni mane,
Nęs rašau tau laišką
Trumpąja žinute.

Rašau tau šį laiškelį,
Kad būtume drauge
Ir noriu pasakyti,
Kad man esi viena.

Jaučiu, jaučiu tą šiltą jausmą kai pamatau tave..
Tu taip arti manęs, man gera į tave žiūrėti..
Girdėti tavo balsą, pajusti stiprų apkabinimą..
Jaučiu, kad būsime kartu, aš tuo tikiu..
Nes supratau, kad begalo tave MYLIU..

Mano širdis vis plaka greičiau,
Nes laukia tos akimirkos,
Kai pamatys tave pareinant iš toli.
Ir tarsiu aš tuos gražiausius žodžius tik tau..
"Myliu tik tave".

Kiap gera būti tavąjam glėbyje.
Jausti tavo šilumą, meilę man..
Pajusti tavo bučinius, kupinus meilės..
Klausytis tavo žodžių, kurie skirti tik man vienai..
Myliu tave mažuti.. amžinai tavo..

Ir vėl sutemus šviečia ryškios žvaigždės,
Ir kaip mozaika - akimis dėlioju jas,
Išnyra iš žvaigždžiu toks ryškus veidas
Tikrai jis Tavo!

Ir nesvarbu, kad tu esi labai toli,
Už beribių jūrų ir beprotiškų kalnų
Tu širdyje manoj išlikusi esi-
Esi brangiausia ir mylimiausia iš visų!

Niekada nepalik tų, kurie dėl tavęs kovojo, tų kurie dėl tavęs verkė, tų kurie tiesiog visada apie tave galvojo.. Nepaleisk žmogaus, kuris dar gali būti tavo, kuris tikrai nori būti tavo, kuriam tu esi daugiau nei saulės šviesa.. Tu jį laikyk ir saugok tvirtai, bet tik taip tvirtai, kad bet kada panorėjęs jis galėtų pabėgti.. Tik tada sužinosi ar tiktai jis kovojo dėl tavęs iš tyros meilės, aš tikrai jis verkė iš visos širdies, ir ar tikrai galvojo apie tave meilės pilna širdimi..

Pasaulis dėl tavęs sukurtas,
O aš - tik dėl tavęs...
Tu man tik vienai esi sukurtas,
O aš - tik tau vienam...
Tu mano visas, visas turtas,
Aš tavo tik dalelė,
Bet meilė mums abiem sukurta,
Juk mes be jos negalim, ne...

Nenoriu tavęs grožiu sužavėti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pamačius(tęs)
Pajustum meilę mano akyse.

Nenoriu tavęs turtais aš nupirkti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pažinus(nęs)
Norėtume, kad liktume kartu.

Nenoriu tavęs apgaule suvilioti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mano žodžiuose skambėtų
Tik tiesa gimusi mano širdyje.

Nenoriu tavęs talentais žavėti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad su manimi tau būnant
Visada išliktų šypsena tavam veide.

Kai tave pamačiau,
Iškart įsimylėjau,
Ir tavo mėlynas akis
Į širdį įsidėjau.

Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..?
Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..?
Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..?
Ar liksi šalia, jei užges šviesa širdyje..?
Ar leisi prisiglaust, tylėt ir nieko neklausinėt..?
Ar parodysi ką reiškia mylėt..

Tave, tave, tave kaip saulę,
Tave, kaip žiedą iš laukų
Nešuos širdy aš per pasaulį,
Nešuos pavasario lauku.
Kiekvienas žydintis berželis,
Palaukės kvepianti gėlė
Man kužda visą mano kelią:
"Eini gyvent - eini mylėt"
Einu ir žiūriu tau į veidą,
Į tavo spindinčias akis,
Mums saulė teka, saule leidžias,
Mums dieną atneša naktis.

Paskutinis mūsų vakaras.
Širdis kaip varpas skamba neramiai.
Palydi mielą brangią vasarą,
Ir ji negrįš, negrįš jau amžinai..

Smėlėtas kelias prie pajūrio,
Su tavim eiti nenubuodu.
Ir mes palikę linksmą būrį.
Keliavom tylūs vienu du.

Tyloj skambėjo mūsų žingsniai
Tyloje skaudūs atdūsiai.
Ką šiąnakt jūra mums kalbėjo,
Tik aš jaučiu ir tu jautei.

Naktis juoda ir pilkas kelias.
Naktis kaip motina gera,
Surišo drebančias mūsų širdis
Ji skausmo priesaika tyra.

Meilė - tai virvė ant kaklo, ant kurios pasikaria kiekvienas,
Meilė - liga, kuri guldo į lovą ne po vieną, o po du,
Meilė - skirta visiem, bet ne visi moka mylėti,
Meilė - tai ir yra tie sparnai, kuriais žmogus pakyla virš visko!
Meilė - elektra, kuri į širdį ateina be laidų,
Meilė - lyg paukštis pašautais sparnais.
Ateis, išskris ir nebegrįš!
Meilė - gyvenimo poezija ir saulė,
Meilė - it žaibas neklausia kur trenkti,
Meilė - žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nenuskintum nuo bedugnės krašto,
Meilė - tai šviesus dalykas..

Meilė atneša tik šviesą ir laimę.
Visos kančios, kurios yra suverčiamos meilei, neturi nieko bendro su meile.
Mūsų kančios - tai tik mūsų išdidumas, pavydas ir savininkiškumas.
B. Grebenščikov

Meilė yra laisvės gėlė.
Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus..
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
(Džaneta Reinvoter)

Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Šv. Paulius

Trim dalykais pasižymi žmogus:
Siela, protu ir kūnu.
Sielos trauka gimdo draugystę,
Proto trauka - pagarbą,
Kūno trauka - geismą.
Susijungus visoms trims gimsta
Meilė..

Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.

Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.

Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.

Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.

Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?

Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.

Jei atverčiau savo širdį,
Paslaptingą knygą tau,
Tu nepatikėtum žodžiais,
Kad tai skirta tau..

Begalybė myliu,
Rasi tu joje,
Kurie skirti tik tau..
Žodis, jis pasako viską,

Kita galima išbraukti,
Bet šito mano širdyje,
Neišplėši meilės tau,
Žodžio myliu..