Valentino dienos sveikinimai

Kai priartėsite prie gyvenimo pabaigos,
vienintelis reikšmingas dalykas bus
toji Meilė, kurią davėte ir gavote.
Kelionėje į kitą pasaulį
vienintelis dalykas,
kurį jūs pasiimsite su savimi, bus Meilė;
ir vienintelė vertybė,
kurią paliksite šiame pasaulyje,
taip pat bus Meilė.
Nieko daugiau..

Kai mano lūpos tars piktus žodžius,
Žinok, reiksmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.

Kai mano akys svaidysis žaibais,
Žinok, jos slepia meilę ir tada
Tu apiberk mane švelnumo bučiniais
Ir viskas vėliai plauks sena vaga.

Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
Neklausynėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
Na, o tada: "Ar jau geriau?" paklausk.

Jei kada nors supykdyčiau tave,
Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
Snaige ištirpsiu tavo gerume,
Aš - moteris, mane suprask ir gink.

Aš ištarti galiu
Daug žodžių gražių,
Bet gražiausi yra -
Myliu tave!

Galiu juos kartoti
Ir dar pasakyti:
Noriu aš būti
Tavo mergytė!

Su šv. Valentino diena!

Ar atmeni kvailystes, mano drauge, kaip lietuj lyjant verkė medis, o mes stovėjome po lapais ir gaudėm lūpom ašaras vaiškias.. Ar atmeni, nepastebėjom, gulėjom žolėje apsikabinę ir negalėjom pakilti aukštyn.. nes vystančias žoles ir mūsų plaukus, suaudė vėjas į rudeninį kilimą, norėjom garsiai šaukti "kylame!", tačiau gulėjome prie žemės ne vinimis, o ašaromis prikalti..

Aš nenoriu visko iškalbėti,
Nes paskui, žinau, ateis lengvumas.
Ir nukritusi aštri kančios žvaigždė
Ges be virpesio ūksminguos krūmuos.
Aš nenoriu visko iškalbėti -
Tegu žeidžia žodžiai nesakyti.
Tegu gula ant liūdnos širdies
Kančios akmeniu lyg aštrūs dolomitai.
Aš nenoriu visko iškalbėti -
To, kas gali skaudinti ir gelti,
Nes žinau, nėra jėgos, kuri
Šitą "žvaigždę" vėl dangun įkeltų..

Tavo akys kaip jūra,
Žydros,- jose paskęst galiu,
Plaukai kaip auksas blizga,
Tu mano karalaitė, kuri pametė kurpaitę,
Tu mano meilė amžina.

Kelionė - prasideda nuo žvilgsnio,
Jis uzkabina..
Ties viduriu susipažinimas..
Pabaigoje prisirišimas..
O už pabaigos amžinybė..
Buvimo kartu ir nerelybei apsakomo jausmo..
Meilės..
Tai kelionė į laimę - tavo širdį.

Kaip man šiandien liūdna
Ir sėdžiu aš viena,
Mano mintys skrieja,
Mąstau apie tave.

Žiūriu aš pro langą
Ir vėl matau tave
Virpa širdelė iš laimės,
Vėl matant tave.

Gal kada dar prisiminsi. Gal niekada nepamirši.. Gal kada dar apkabinsi ir nuraminsi. Gal kada nors vėl būsim kartu. Gal kada nors jausim tuos šiltus jausmus. Ir būsim tik aš ir tu.

Aš turiu širdelę, kuri plaka del TAVĘS..
Aš turiu žvaigždelę, kuri šviečia dėl TAVĘS..
Aš turiu tiek daug, bet neturiu TAVĘS!

Aš ateinu sapnų keliu..
Į tavo širdį beldžiuos tyliai
Ir man pačiai truputį nejauku,
Nes dar labai tave myliu.

Sapnuos dažnai prisėdu aš šalia
Ir tyliai tau kuždu.. myliu..
Į tylą ištiesiu rankas
Ir savo širdį dalinu perpus..

Ak, pasakyk, kodėl Amūrui
Leidai mano širdį apkerėti ?
Ir taip slapčia karštai širdy
Turiu dabar tave mylėti..

Per šitiek laiko supratau –
Kad niekada taip kito nemylėsiu..
Nors daug jau metų pralėkė šalia –
Tavęs išrauti nepajėgsiu..

Aš ateinu senu keliu
Ir atnešu svajonę rankoj..
Tik man pačiai truputį neramu –
Aš pasiilgau tavo bučinių..

Ugnis - visai ji nekaršta,
Ji be tavęs nemoka degti.
Mana širdis tokia liūdna,
Ji be tavęs nemoka plakti.

Ir ledas man visai nešaltas,
Žinau, dėl šito kaltas tu.
Na padaryk, kad sniegas būtų baltas,
Kad būtum širdyje tik tu.

Jei galėčiau pavirsčiau saule - šviesčiau ir šildyčiau Tave kasdien,
Jei būčiau vėjas - švelniais savo prisilietimais glamonėčiau Tave visą,
Jei tapčiau maža balta snaige - nutūpčiau ant Tavęs ir amžiams ištirpčiau tavyje..

Kai tik saulė žemę palieka,
O mėnuo stoja į jos gretas,
Aš kas kart danguje regiu
Žaidžiančius angelus,
O vienas iš jų esi tu..

Žudai mane savuoju juoku,
Širdim lyg žeme,
Jautrumu lyg arkos styga..

Kas kart, kai tik užgroja
Aš naują giesmę kurti mėginu,
Sulūžusiais pieštukais užrašyti mėginu.
Tik kas kart lapą ištepu,
Šiukšlių dėžėje palieku..

O giesmėse tavąjį vardą tariu,
Tik jos dienos šviesos neišvys,
Ir amžiams ten pasiliks
Ir tavos širdies stygos nepalies..

Myliu tave..
Kaip pavasaris myli alyvas.
Myliu tave..
Kaip lietus myli pievas.
Myliu tave..
Kaip saulė myli plaštakę.
Myliu tave..
Kaip paukštis myli skrydį.
myliu tave..
Kaip vėjas myli medį.
Myliu tave..
Kaip juokas myli lūpas.
Myliu tave..
Kaip rankos myli smėlį.
Verkiu dabar..
Nes visa tai netiesa.
Aš tave myliu taip, kaip niekas nieko niekada nemylėjo, nemyli ir nemylės...
Žinok tai..
Myliu tave..

Pavydžiu vėjui, jis liečia tave,
Pavydžiu lietui, jis bučiuoja tave,
Pavydžiu saulei, ji šildo tave,
Pavydžiu mėnuliui, jis migdo tave,
Pavydžiu viskam, nes aš MYLIU TAVE.

Kai Tu šalia,
Noriu išgirst kaip plaka širdis..

Kai Tu šalia,
Kvepia dangus, dūžta tyla..

Kai Tu šalia,
Nebaugus net ir lietus..

Kai Tu šalia,
Noriu apkabint Tave..

Noriu, kad Tu pajustum,
Tai, ką aš jaučiu Tau..

Kai Tu šalia,
Širdy pražysta geismo lelija..

Kai Tu šalia..

Myliu tave, kai esi arti.
Myliu tave, kai esi toli.
Myliu tave, kai tu miegi.
Myliu tave, kai pabundi.

Kai užmerkiu akis ir laikas slenka lėčiau,
Ateina mintis, kad myliu tave vis stipriau,
O kai tai suprantu, neliūdėt negaliu,
Nes kur esi tu, ten būt negaliu.

Per daug man skaudu ir labai jau sunku,
Tavęs aš matyt negaliu..
Nes tik pamačius tave, noriu laikyti delne.
Saulę dovanočiau, tave aš globočiau,
Nes man brangisusias esi, likęs vienas širdy..

Kaip pamažu slenka laikas, bet kartu jis skrieja jau per greit..
Kaip noriu sustot ir pasakyt: užteks, gana,
Rojau, aš jau čia!
Bet tuomet atsimenu, kad šiam pasauly esi tu!

Tu juk negali manęs išduoti, skaudinti, meluoti..
Juk aš myliu tave, ir mes turime būti drauge!
Nebūk žiaurus, ir išskleiskime abu sparnus!
Skriskim kartu, kur būsim tik aš ir tu!
Daugiau ten nebus nieko.. Tik tu ir aš..