Valentino dienos sveikinimai

Parašysiu tau porą eilių,
Apie tai kaip karštai tave myliu..
Apie tai kaip užbūri mane..
Jaučiuos lyg įkalintas tavo širdyje..
Lyg būčiau paukštis be sparnų..
Mažas kačiukas be nagų..
Brangusis mano, džiaugiuosi, kad tave turiu!

Stoviu laiptinėje, siena ištepliota rašalu.
Kažkas parašė viršuje: ''Meilė - tai ko ieškai ir nerandi..''.
Žemiau smulkia rašysena kažkas parašė: ''Meilės nėra, Yra tik jos laukimas..''.
Idomi mintis. Bet yra idomesnė žemiau: ''Meilė yra, jos tik reikia sulaukti, o jau poto..''
Dar žemiau kazkas viską pabraukė ir drebančia ranka parašė:
''Kas poto..?'' Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas..?''
Kazkas paprieštaravo: ''Ne, tikra meilė pakelia viska..''.

Diena, Naktis..
Daužosi mano širdis..
Atrodo tuojau gali sustot..
Baigti meilės giesmė grot..
Bet taip nėra...
Nes tu atgaivini ją..
Savo nuostabių akių šviesa..
Miela šypsena..
Ir atvira širdim..
Patikėk manim..
Jeigu galėčiau..
Tai savo širdutės teisme,
Skirčiau tau bausmę iki gyvos galvos..
Nes tik taip išvengčiau vienumos..
Ir būtum mano Amžių Amžiams..

Kiek daug turiu tau pasakyti.. tačiau tyliu
Kai nenorėčiau to aš pripažinti.. tačiau tave labai myliu,
Myliu kiekvieną tavo žingsnį... myliu ir piktą tavo žvilgsnį
Tikiu tavim.. atleidžiu tau ir pasiilgstu.. jei tu suklysti..
Aš nepykstu.. tiesiog tave myliu..

Žinai, mes - kaip dvi žvaigždės, esančios per milijonus kilomerų nutolusios viena nuo kitos. Kurios nori būti kartu, bet negali. Jas skiria kilometrai. Tik vat mus skiria didžiulė, tiesiog milžiniška siena. Siena, kurioje mano skausmas ir ašaros, ilgesys bei noras. Noras būti kartu, mylėti ir džiaugtis..

Patikėjau, kad šiandien lis.. Patikėjau, kad tyliai pašnibždėsiu myliu.. Patikėjau, kad tave sutiksiu.. Juk man sakei, kad laukčiau. Tikiu, sulauksiu.

Lyja.. Toks karštas lietus, kai mane laikai.. Tiki, kad ištarsiu - myliu.. Laikai ir myli, nes tiki manim..

Aš su tavim.. Tyliai, kasdien tau kutenu ausį jausmu, kuris suka pasaulį.. Laukėm ir žinojom, kad tas karštas lietus neveltui vilgė rankas, kuriomis mane laikei. Taip stipriai ir aš su tavim.

Tikėjom amžinybe, svajonėm ir Meile..

Lyja.. mums nebaisu, nes esam kartu.. Myliu.

Ar kada nors girdėjai eidamas kaip kalba vėjas?
Ne? Pasiklausyk.. Jis tyliai verkia..
Ar kada nors matei kaip šypsosi saulė?
Ne? Ir nežiūrėk.. nusvilsi..
Ar kada nors jutai kaip lietaus lašai nusileidžia
Ant apnuogintų tavo pečių?
Ne? Pajusk.. Jie krenta švelniai, bet per daug tyliai..
Ar kada nors girdėjai kaip kalba angelai?
Tikiu.. Kad girdėjai, nes ir pats, žmogau, esi angelas..
Tik gaila be sparnų..

Aš nieko neprašau..
Tik savo norus tau sakau..
Noriu..
Kad šiame margam pasauly būtume kartu..
Tik mes abu..
Nieko daugiau..
Noriu..
Kad mūsų meilės laivas dar toli nuplauktų..
Ir mūsų meilė gražiausiom pasaulio gėlėm apaugtų..
Noriu..
Kad nesustotum..
Nesukluptum kelyje..
Juk aistra dega tavyje..
Neleisk jai užgęsti..
Nes be rūpesčio ji gali nuskęsti..
Noriu..
Kad išgirstum mano širdies šauksmus..
Ir mylėtum mane kaip aš myliu tave..

Netikiu tikrove
Jaučiuosi kaip sapne.
Nesitiki, kad meilė
Aplankė ir mane
Elgiuosi kaip patrakus,
Lyg būčiau nesava.
Ak meilė nuodėminga
Neišeiki niekada..
Apsaugok nuo pavojų
Nuo visko, kas baugins.
Neleisk man eit į šoną
Tik tiesiai meilės link..

Lietus..
Koks jisai gražus..
Nepakartojamas..
Veidui švelnus..
Atgaivina..
Nuramina..
Kartu su juo gali klausytis tylos..
Tai geriau už gauta nuoširdų bučkį nuo mamos..
Lietus..
Jis nuplauna visus jausmus..
Jis nuplauna ašaras sūrias..
Ir kartu neišsipildžiusias svajas..
Kurios ir lieka tik šaltame lietaus laše..
Lietus..
Mano veide šimtai lietaus lašų...
Lašuose šimtai nuplautų jausmų..
Kuriuos tau dar gilia širdyje jaučiu..
..Noriu, kad būtume kartu..
Jug lietus toks gražus..
O mums esant gleby..
Jis būtų romantiškas ir puikus..

Nuskink man raudoną rožę
Ir padėk ant mano širdies..
Taip nuplausi6, dalį jos rimties.
Prisiglausk šalia..
Pabučiuok švelniai..
Nejučia..
Taip, kad galėčiau svajoti..
Skrajoti danguje..
Taip, kad astra liepsnotų manyje..
Taip, kad jausčiau tik tave savyje..
Nieko man daugiau nereikia..
Tik tavęs šalia..
Tik tu esi mano gyvenimo gėlė..
Gyvenimo dalia..

Žinai ką man reiškia romantika?
Kokį jausmą ji man kelia?
Kaip ji man širdį maloniai gelia?
Be jos meilė netektu įvairumo..
Aistra netektų savo nepakartojamo švelnumo..
Be jos nebūtų manęs..
Neįsivaizduoju kaip gyvenčiau jos netekęs..
Romantika..
Tai kai kartu žmonės dalinasi jausmais žiurėdami į tekančią saulę..
Bučiuojasi prie žvakių šviesos..
Kartu klausosi tylos..
Kartu stovi kai krinta lietus..
Tada jis toks šiltas, skaidrus..
Kartu glamonėjasi tamsoje..
Kartu skęsta aistroje..
Kad pajustum meilę,- reikia romantikos..
Kad suprastum kas tai romantika,- reikia meilės..
Tai du neišskyriami dalykai..
Be jų pasaulis nebūtų toks spalvotas ir širdžiai mielas..

Kaip lengva įsimylėti, bet kaip sunku ir gražu iš tikro MYLĖTI, juk meilės kaip ir visų kitų tikrų vertybių nenupirksi už pinigus.

Viskas! Užteks!
Gana tylėti ir nuo meilės bėgti.
Laikas pradėti mylėti karštai,
Bučiuotis saldžiai ir būti kartu amžinai!

Ką tu jauti kai aš su tavimi esu
Kai saulė dingsta už didelių namų
Kai nusidažo viskas raudonai
Ir rodos, kad tai tęsis amžinai..
Meilę..?
Ką tu jauti pramerkusi akis ryte
Kai pirmas noras būna apkabint mane
Ir prispaudus prie savo širdies
Tikėt, kad visa tai yra išties..
Meilę..?
Ką tu jauti kai eidama gatve
Minioj veidų matai tiktai mane
Nori tikėt, kad aš kažkur šalia esu
Kad tuoj prieisiu ir mes būsime kartu..
Meilę..?
Ką tu jauti kai užmerkusi akis
Matai mane ir ima plakt stipriau širdis
Kai negali daugiau apie nieką galvoti
Kai negali daugiau nieko sapnuoti..
Meilę..?
Aš nežinau kaip tą jausmą pavadinti
Gal geriau ateik ir leisk tave man apkabinti..
Nereikia šiam jausmui jokių vardų
Tiesiog būki su manim kartu..

O gal geriau ateik šią naktį tyliai?
Ateik lėtai, taip gundančiai ramiai.
Prigluski prie manęs taip švelniai
Ir apkabinus pasiliki amžinai..

Nors ne,geriau atlėki kaip audra parbloškusi.
Neleiski pajudėti!
Pabūk šią naktį mano valdove
Ir leisk man tavo aistroje sudegti..

Nors nesvarbu kaip šią naktį tu ateisi.
Svarbu, kad būtum su manim kartu.
Svarbu, kad aš ir vėl galėčiau..
Dėkot likimui jog esu su tavimi..

Man reikia tik lašelio dangaus, man reikia tik žodžio švelnaus, kad kas apkabintų, paguostų naktim, ir švelniai ištartų aš su tavim, viskas tau ir dėl tavęs..

Kai nematau aš jo šalia, pasaulis man - karti dalia.
Lyg sudrumsta dabar galva, minčių tekmė kaip nesava.
Jis kalba man visad švelniai, ugnies liepsa - jo bučiniai.
Į jį veržiuos visa širdim, ir pabučiuot, ir apkabint..
Paskui bučiuot karštai karštai ir bučiniuos numirt saldžiai.

Meilė, sako, panaši į vasarą,
Raibstanti žydėjimu laukų.
Prasidėjo mums jinai su ašarom,
Džiaugsmo ašarom tavų akių.
Žodžiai meilei nebereikalingi,
Kiekviena kalba jai per sunki.
Iš akių žinojau – tu laiminga,
Tu ilgiesi, lauki ir tiki.
Tegu sako mums – praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostų ašarom nelies.

Kai jauti, kad žemė slysta iš po kojų, akimirka nutilk. Girdi? Aš kvėpuoju. Kvėpuoju, tik dėl tavęs. Kai pajusi, kad gyventi nebėra dėl ko, pažvelk į mano akis. Matai? Jos spindi tik tau. Gyvenk dėl manęs, nes aš gyvenu dėl tavęs. Nebegirdi nieko, kas paglostytų sielą? Tada paklausyk, kaip plaka mano širdis. Ji maža ir sulipdyta iš mažų šukelių, bet patikėk, ji plaka tik todėl, kad myliu tave.