Valentino dienos sveikinimai

Saldusis meilės bučinys,
Užlieja sielą ir jausmus,
O taip norėtusi žinot,
Kas siunčia jį, kokiu tikslu.
Ar bučinys – tai paslaptis,
O gal įgels jis kaip angis.
Ir kaip gi man žinot, pajaust,
Kad būtent ta jausmų ugnis,
Kuri mus degina dar vis.
Dviejų kelių nėra tikrai,
Reiks patikėti, kad jisai
Atsiųstas tavo, ar tikrai ?..

Kai gausi bučinį staiga, kuris bus karštas ir svaigus,
Nepasimesk, neišsigask, tik pamąstyk, kuris žmogus
Galėtų būti Valentinas, kuris tau meilę begalinę
Norėtų dovanot staiga, nes ji subrendo širdyje.
Ir nieko čia nebepakeisi, tik rinkis be klaidų ir staigiai,
O jeigu apsispręst sunku – dar vieną bučinį siunčiu..

Tu išeini, ir viskas dūžta skaudžiai,
Ir vėl kaip siena stovi nežinia.
Ir lūpas vėl kankinamai suspaudžiu,
Kad nepradėčiau šaukt: Mylėk Mane!
Mylėk mane kai mes kartu, kai dviese,
Kai tavo galvą rankomis liečiu,
Mylėk mane, kai valgai ir rengiesi
Ir kai eini šaligatviu slidžiu.
Mylėk mane iki mirties ir po mirties..

Meile mano.. Jaučiu aš meilę begalinę,
Kuri liepsnoja širdyje,
Jaučiu tą jausmą aš krutinėj,
Kuris vėl dega manyje..

Tu įžiebei liepsnelę,
Užkūrei laužą taip staiga.
Neužgesins jo jokios audros,
Mes būsim visada drauge..

Tą meilę budina iš miego,
Išsklaido debesis visus..
Ir tarsi prikelia iš sniego..
Visus šiltus jausmus.

Prisiminimai dažnai mane aplanko.
Jie mus abu trokštančius būt kartu.
Dainos kurias girdžiu
Man primena mus sėdincius po medžiu,
Galbut tie prisiminimai reiškia,
Kad aš dar tave myliu.

Kiekvieną dieną aš galvoju apie tave.
Kiekvieną naktį sapnuoju tave.
Kiekvienam žingsny jaučiu tave.
Kiekvieną minutę myliu tave.

Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė - kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame. Ir niekada nesi tikras kas bus rytoj. Bet mintis, kad tu esi, priverčia mane gyventi ir nepasiduoti šiame bespalviame, monotoniškame pasaulyje. Tu lyg širdis. Tu lyg kraujas, kuris teka mano kūne. Tu mane šildai, maitini ir visada esi "šalia" , tu papraščiausiai esi manyje. Ir kai mes mirsime, mes būsime užkopia viena pakopa aukščiau, bet juk yra dar begalė laiptų, kurie mus veda į nežinomybę, į tą tuščią amžinybę..

Tu lyg ta saulė danguj,
Lyg tas paukštis virš debesų..
Aš noriu būti šalia,
Visada tik šalia..

Tu lyg gyvenimo tikslas,
Kuri pasiekt privalau.
Tu lyg ta rožė laukuos,
Kuri visada man kvepės..

Tu lyg mano pasaulis,
Didžioji dalis..
Be tavęs aš nesu aš,
O tu nesi tu..

Aš myliu tave..
Pamiršt negalėsiu..
Visad prisiminsiu
Ir meilės tau tikrai nepamiršiu..

Tegul Tau krenta rudeniniai LAPAI
Tegul Tau šviečia rudeninė SAULĖ, kad sielai būtų geriau
Tegul Tau šviečia rudeninis MĖNULIS atsiųsdamas naujus ir nuostabius sapnus
Tegul Tau kas kart galvojant apie turimą SVAJONĘ, link jos tave nuneštų rudeninis VĖJAS
Tegul Tau kas kart ir nesulaukus tai ko nori, tas ašaras pakeičia rudeninis LIETUS
Tegul tavyje visa tai ir pasilieka, nes tu esi švelni bei nuostabi BŪTYBĖ
Ir niekados mieloji neprarask VILTIES savy, bei turimo TIKĖJIMO,
Jog visa tai kurią tai dieną ir pas tave ĮVYKS?
Aš tuo net NEABEJOJU.

Atmink, kad man esi labai brangi...

Kartais pavargsti tikėti.
Kartais pavargsti ir laukti.
Noris bėgti, bėgti, bėgti..
Nors niekas ir nelaukia..

Kartais pavargsti klausyti.
Kartais pavargsti matyti.
Noris tik ištirpt, ištirpt, ištirpti..
Ir visišku nieku tapti..

Kartais pavargsti mylėti.
Kartasi pavargsti suprasti.
Noris tik numirt, numirt, numirti..
Ir tik širdį dėl kažko išsaugot..

Kartais pavargsti gyventi.
Pavargsti ir niekuo būti.
Nesinori niekur bėgti, niekur dingti
Tik mylėti, mylėti ir mylėti..

Tamsa aplink mane
Joje matau tave,
Žinai ką tau jaučiu
Čia nėra paslapčių.

Tamsoj jaučiuos nuoga
Nors dengia dar kaldra,
Tik šiurpuliai bėgioja
Ir katinas šnopuoja..

Mylėki tu mane
Ir saulę naktyje
Nušvis, kaip dienoje..

Miegosime kartu
Nebus tamsoj baisu,
Abu įveiksim tylą
Ir meilė lai prabyla.

Įžiebkim ją aistra
Bus gera visada,
Nes aš myliu tave.

Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis ilgas ir kantrus,
Ir vakaras stebūklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų šaulių ir žvaigždžių
Visatos spindejimu.
Meilė - tai vieškelis į saulę, grystas aštriais deimantais,
Kuriuo turi eiti basas.

Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau,
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau pakilus su diena,
Ir ėjau.. O vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo.
Aš buvau viena -

Paprasta ir nežymi niekuo
Savo paslapties ir galios nepažinus
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo.

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,-
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lyg tavęs..

Apsikabinęs mane su savo rankomis aplink mane,
Aš jaučiuosi taip patogiai ir saugiai.
Mano širdis plaka myliomis, minutėmis
Kai turiu tave taip arti savęs.
Kaip tu žaidi su mano plaukais ir pabučiuoji mane
Aš negaliu padėti, bet šypsena tiesiai iš mano širdies.
Aš galiu matyti kaip tu rūpiniesi iš žvilgsnio, iš tavo akių,
Tai priverčia mane niekada neleisti tau išeiti, tik pasilikti
Susiviniojus tavo rankose amžinai,
Kur niekas daugiau nerūpi, bet tik tu ir aš..

Aš žinau, tu buvai užsiėmęs,
Aš turėjau dalykų padaryti tai pat.
Mes neturėjom pasišneketi daug laiko.
Aš jaudinuosi nors viskas gerai.
Aš turėjau kitų dalykų mano mintyse,
Aš užtikrinta tu turėjai taip pat,
Bet aš tik turėjau tau pasakyti
Mano drauge..
Ei, aš pasiilgau tavęs!

Tu skaitai tik tai, ką aš tau rašau,
Tu girdi tik tai, ką aš tau sakau.
Nematai šviesos.. Nematai dienos,
Tau nereikia net pavasario gaivos..
Tu norėtum atsibusti tyloje,
Tu noretum tyloje pajusti mane
Ir kad liktų viskas amžinai.
Ta tyla ir tie jausmai..
Nesvarbu, kad dabar šalta ir tamsu,
Tau svarbu, tik būti su manim kartu,
Nesvarbu nei laikas nei vieta,
Tau svarbu tik tai kas mūsų širdyse..

Rudenėja jau rudenėja, lapai meta lapus.
Rudenėja jau rudenėja, man darosi vis neramu.
Rudenėja jau rudenėja, tamsa temdo širdis.
Rudenėja jau rudenėja, lietus jau aplanko mus.
Rudenėja jau rudenėja, šaukiu tave balsu kimiu.
Rudenėja jau rudenėja, atsiliepk prašau, kur bebūtum tu.

Mylėjau ir tebemyliu..
Nors tu dabar toli,
Bet mano mintys visada su tavimi.
Aš žinau, kad tu sugrįši
Nepaliksi manes šiam pasauly..
Aš lauksiu kiek reikės,
Kol vėl mūsų širdys
Galės plakti kartu!

Ji: Tas nelaimingas atsitikimas pakeite mūsų abiejų gyvenimus.. O viskas buvo taip.. Per valentuškę ėjau aš ir ėjai tu.. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai tave išvydus man kiaurai per širdį perskriejo strėlė..

Jis: Tada buvo eilinė mano darbo diena, kai ėjau namo.. staiga nuo neapsakomo grožio aš sustojau.. išvydau tave.. berods tai buvo Šv. Valentino diena.. dar ir dabar pamenu tas gražias akis, kaip jos giliai pervėrė man širdį, lyg kokia strėlė..

Juk būna kartais kai yra situacijų, o jų paaiškint nemoki..

Mažuti mano brangus,
Tau dovanoju savo jausmus
Pačius tyriausius, gražiausius, stiprius
Kokius tik esu iš tavęs aš patyrus..
Tik priimki su meile, pagarba, šiluma
Nes juk aš tavo išrinktoji, būsimoji žmona!