Sveikinimas mamai nuo suaugusių vaikų
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama,
Nejaugi tiek jau nuvedė takai?
Kiek kartų aušros aušo, naktys temo...
Nejaugi tavo jau žili plaukai?
Nejaugi tiek jau nuvedė takai?
Kiek kartų aušros aušo, naktys temo...
Nejaugi tavo jau žili plaukai?
Tik pažvelki, mama, mes seniai užaugom
Ir išskridom paukščiais iš tavų namų.
Tiktai tu, mieloji, gimtą lizdą saugai,
Kad sugrižt galėtume, kai mums neramu.
Tau atrodo, dar vakar maži mes bėgiojom,
Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies.
Šiandien tau gėlių puokštę dovanojam
Ir ilgiausių metų norim palinkėt.
Ir išskridom paukščiais iš tavų namų.
Tiktai tu, mieloji, gimtą lizdą saugai,
Kad sugrižt galėtume, kai mums neramu.
Tau atrodo, dar vakar maži mes bėgiojom,
Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies.
Šiandien tau gėlių puokštę dovanojam
Ir ilgiausių metų norim palinkėt.
Prabėgo metai tarsi rūkas kloniais,
Tarsi daina vakarė sutemų.
Nuskriejo jie tarytum pienės pūkas,
Pribarstė plaukus žiedlapių baltų.
Jų buvo ir prasmingų, ir laimingų,
Jų buvo tarsi akmenys sunkių.
Užtat šiandieną iš širdies mes linkim
Laimingų metų ir ilgų.
Tarsi daina vakarė sutemų.
Nuskriejo jie tarytum pienės pūkas,
Pribarstė plaukus žiedlapių baltų.
Jų buvo ir prasmingų, ir laimingų,
Jų buvo tarsi akmenys sunkių.
Užtat šiandieną iš širdies mes linkim
Laimingų metų ir ilgų.