Vaikiški eilėraštukai mamai

Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją be galo myliu...

Ačiū tau, mamyte,
Kad esi geriausia,
Kad visam pasauly
Man pati brangiausia.
Tavo rūpestėlis
Šildo kaip ugnelė,
Niekas tavo rankų
Man pakeist negali!

Mamytė ir aš

Kas švelnumą, kas paguodą
Man kiekvieną dieną duoda?
Kas man atneša jaukumą
Per žiemos sidabro dūmą?

– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Ir švelnumą,
Ir jaukumą –
Viską atneša mama.

Kas išmokė pirmą žodį,
Pirmą raidę kas parodė?
Kas lyg skrynią man atvožė
Tėviškėlės mielą grožį?

– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Visą žemę,
Visą žemę –
Man juk atneša mama.

[Ramutė Skučaitė]

Motinai

Nieko nieko brangesnio
Neturiu už tave.
Tu už džiaugsmą skaidresnė,
Tu – labiausiai sava.

Tu kaip rytas man, mama, -
Nuo tavęs man šviesu:
Kad esi mūsų žemėj,
Tai ir aš čia esu.

[Kostas Kubilinskas]

Kelias

Kur mėlynos žvaigždės,
Kur lygumos žalios,
Prasideda didelis
Dulkantis kelias.

Ir bėga laimingas
Į bėgantį dangų
Kaip baltas balandis
Nuo motinos rankų...

[Vytautas Skripka]

Motinai

Joks kelias man netolimas,
Joks vargas nesunkus –
Gulbe atplaukt, kregžde atskrist
Į tėviškės laukus.

Tik vieną žodį pasakyt,
Tik kartą per metus:
- Kaip tuščias be tavęs, mamyt,
- Pasaulis šis platus.

[Salomėja Nėris]

Mamytė

Kas paleido kaip margą drugelį
Mane žemės žieduos paskraidyti,
Kas pasaulin nežinomą kelią
Man parodė? – Mamytė, mamytė!

Kas perdien su manim nepailsus
Bėgo bėgo kaip laimės saulytė
Per svajonių ir pasakų tiltus
Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė!

Kas šiltais patalėliais paklojo
Man sapnų tų gražiųjų lovytę,
Kas kaip angelas sargas rymojo
Per naktis prie manęs? – Ji – mamytė!

[Vytė Nemunėlis]

Motulei

Motule, motule,
Tu kaip saulė
Mane rytais pažadini
Dainuodama.

Motule, motule,
Tu vasaros diena esi.
Po tėviškės dangum, po tavo meile
Man auga sparnai.

Motule, motule,
Tu pabučiavimą kaip žvaigždę
Man ant kaktos kasvakar palieki
Žydriems sapnams.

[Janina Degutytė]

Mamytei

Kaip saulytė, kaip šviesi
Tu, mamyte, mums esi.
Tu ir šildai, ir šypsais
Meilės spinduliais šviesiais.

Daug ilgų tamsių naktų
Žvaigždele žibėjai tu,
Prie lopšelio nemigai,
Mus mažus supai ilgai.

Mes užaugsim dideli,
Tau plaukeliai bus žili.
Iš širdelės kiekvienos
Mūsų meilė tau liepsnos

[Anzelmas Matutis]

Mamytei

Tu šviesi kaip saulė,
Kaip rytų aušra.
Už tave pasauly
Geresnės nėra.

Tau karšta saulytė
Siunčia spindulių...
Dar karščiau, mamyte,
Aš tave myliu.

Mama, mano mama,
Aš tave myliu!-
Tau vėjelis šlama
Tarp margų gėlių.

[Anzelmas Matutis]

Mama

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.

Tai tu, mamyte mano,
Švelniausia iš visų,
Nuo tavo giedro šypsnio
Visuos namuos šviesu.
Pirma žolelė prausias
Saulutės spindesy.
Esi pati geriausia,
Nes mano tu esi.

[Violeta Palčinskaitė]

Aš bėgu, mamyte

Kas man kaip saulytė
Šypsosis ir švies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.

Kas man kaip gėlytė
Daržely žydės?
Aš bėgu, mamyte,
Prie tavo širdies.

Kas man kaip žvaigždutės
Spindės ir žėruos?
Žvaigždutės –
Akutės
Mamytės geros.

Kas man kaip saulytė
Takelį nušvies?
Aš bėgu, mamyte,
Artyn prie tavęs.

[Stasys Jakštas]

Tau, mamyte

Tau, mamyte,
Ryto saulė
Uždega šviesas anksti.
Vos prašvitus,
Laša saujon
Saulės spinduliai karšti.

Tau, mamyte,
Pievų gėlę
Vėjas glosto sparneliu.
Čiulba rytą
Vyturėliai
Virš miškų, laukų žalių...

Tau, mamyte,
Skamba gojai,
Mirga pievų žaluma.
Tau kas rytą
Aš dainuoju:
- Būk laiminga, būk linksma.

[Kostas Kubilinskas]

Motulės rūpestėliai

Seniai seniai sugulę
Lovelėse vaikai.
Tik tu, tik tu, motule,
Per naktį nemigai.

Tamsius sparnus nuleido
Sode naktis gūdi,
Tu prie sūnelio veido,
Parimusi budi.

O kiek ilgų naktelių,
Kiek nemigo naktų
Ant jos baltų rankelių
Supaus ir aš, ir tu.

Užaugom jos sūpuoti
Kaip tėviškės beržai.
Jai viską atiduoti
Pasauly – per mažai.

[Kostas Kubilinskas]

Tik motulės širdyje

Šviesios šviesios žvaigždžių kekės,
Žemėn linkdamos, žydės,-
Tik motulės šviesios akys
Man šviesesnės už žvaigždes.

Švelnios švelnios pievų gėlės
Lenkia baltas galveles,
Švelnios rankos motinėlės
Man švelnesnės už gėles.

Nors meili meili saulutė,
Bet saulutė pamatys,
Kad mielesnė man motutė
Ir karštesnė jos širdis.

Prie motulės prisiglausiu,
Apkabinsiu rankom ją
Ir karščiausią meilę jausiu
Tik motulės širdyje.

[Kostas Kubilinskas]

Mamyte, mama, mama,
šaukiu tave balsu!
Tai tu, mamyte mano,
geriausia iš visų!

Mamyte, mama, mama,
Šaukiu tave vardu,
Tu, nuostabioji mama,
Geriausia iš visų.

Tu plaukus man šukuoji,
Rengi mane gražiai.
Aš myliu tave tokią,
Kokia visad buvai.

Bet aš gi jau užaugau
Iš tų mažų dienų,
Nereikia manęs rengti...
Nereik šukuot plaukų...

Vis tiek tave aš myliu,
Mylėsiu amžinai!
Juk tu – mamytė mano,
O mes – tavo vaikai.

Mamyte, tu šilta
Saulytė dieną blausią.
Tu – pievoj atrasta
Gėlytė raudoniausia!

Galiu tau daug vardų
Šiandieną sumanyti.
Gražesnio nerandu
Už mieląjį „Mamytė“.