Tostai

Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų,
Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų,
Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų
Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų.

Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto,
Kad saulė žydėtų virš tavo galvos,
Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę,
Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos.

Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų?
Reikia labai nedaug…
Reikia saulės šviesos, kai lyja,
Reikia lietaus, kai būna kaitra,
Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui.
Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.
Reikia labai nedaug…
Reikia dainos, kai tyla kambary spengia,
Kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos.
Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį,
Reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą.
Reikia labai nedaug…

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys.
Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti.
Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam,
Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!

O gyenimas ima kaip duoklę,
Mūsų juoką, svajones, džiaugsmus,
Ir kaip skolą – nemokamai dosniai atskaičiuoja,
Dalina metus. Su gimtadieniu!

Ir išdidžiai būk išsitiesęs,
Nors šaknys pakirstos-vis viena,
Skausme nevysta širdys šviesios,
Matuok tik meile savo dieną.

Tiktai tikėk viltim, būk gyvas
Nors karčios nuosėdos ant lūpų,
Būk rausvas pumpuras ankstyvas,
Atskleidęs lemčiai giedrą ūpą.

Nukrito lapai, švokščia vėjas?
Migla taip sunkiai sualsavo?
Sušvis vidurdienis atėjęs,
Ir džiaugsmas bus tik tavo.

Šią ypatingą dieną noriu,
Tau padovanoti ypatingą dovaną:
Didelį būrį mylimų draugų, kurie atneš Tau tai,
Ko nori kiekvienas savo gimimo dieną:
Daug juoko, geros nuotaikos, nuoširdumo, dėmesio
Ir daug šiltų apkabinimų.
Su gimtadieniu Tave!

Gyvenimo keliai vos matos
Kiek jų daug, kokie jie platūs
Dar nežinomi beveik…
Na tai kas, tik drąsiai eik!

Jei dienos būtų plaukiantys laivai,
Kiek nuostabių šalių galėtumėm išvysti!
O vieną dieną netikėtai atsiirtume tenai,
Kur šiluma širdžių stipriau už saulę švyti…
Lai Tavo dienos būna plaukiantys laivai!

Giedrų dienų Tau linkime,
Daug sukakčių dar švęst,
Ilgų ilgiausių metų
Ir laimėj bei džiaugsme gyvent.

Gražiausių metų leiski palinkėti,
Te niekados nebus rudens.
Pavasariai tebus džiaugsmu nusėti,
Ir laimė širdyje gyvens.

Už viską reikia mokėti. Už viską.
Už ruginės duonos riekę.
Už šaltinio vandens gurkšnį.
Už pavasario saulės šypsnį.
Už gaivaus vėjo gūsį.
Už tikrą ir amžiną meilę.
Už rytdieną…
Už viską reikia mokėti.
Ne pinigais – savimi.
Savo jausmais.
Savo gyvenimu.

Mes linkim Jums energijos, sveikatos
Ir šypsenos geros, plačios.
Tegul Jums skiriamus ILGIAUSIŲ METŲ
Dar šimtą kartų pakartos…

Te niekad neapleis energija sparnuota,
Ir akys šilumą jaunatvišką teskleis.
Širdis, tikėjimo žiedais apvainikuota,
Te niekada pavargti Jums neleis.

Juk žinai-nebegrįš atgalios kas praeina,
Negali nei sustot, nei palaukt negali.
Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,
O gyvenimas lieka dar vis ateity…

Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji,
Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki.
Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji,
Laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity.

Tik visuomet būki laiminga,
Ir darbe, ir kely ir namuos.
Tegul niekad ryžto nestinga,
Tau, gyvenimo žingsniuos visuos.

Metai bėgs nesulaikomai, greitai.
O širdy vis vasara tebus.
Neskubėk į rudenį eiti,
Neskubėk skaičiuoti metus.