Gimtadienio tostai
Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje,
Te minutės nubėga svajonių takais.
Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje,
Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais.
Te minutės nubėga svajonių takais.
Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje,
Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais.
Gerkime gyvenimą kaip taurų vyną,
Gerkim iš pačių gražiausių taurių -
Niekam Laikas metų negrąžina,
Kad galėtum viską vėl pradėt iš naujo.
Pakelkim taures už gyvenimą!
Gerkim iš pačių gražiausių taurių -
Niekam Laikas metų negrąžina,
Kad galėtum viską vėl pradėt iš naujo.
Pakelkim taures už gyvenimą!
Su metais ir vingiai kely išsiskiria,
Širdis ir jausmai užsigrūdina.
Todėl nešk savo pavasarį šviesų,
Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
Širdis ir jausmai užsigrūdina.
Todėl nešk savo pavasarį šviesų,
Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
Kad nuramint gyvenimui širdį,
Išsaugot liepsnojančią jauną,
Ir meilė, kaip saulė sušildo,
Tos šalnos rudens neužgauna.
Išsaugot liepsnojančią jauną,
Ir meilė, kaip saulė sušildo,
Tos šalnos rudens neužgauna.
Su metais pajuntame gyvenimo kainą,
Su metais jausmai užsigrūdina.
Juk, būna, pavasarį šalnos užeina,
Ir būna pavasaris rudenį.
Su metais jausmai užsigrūdina.
Juk, būna, pavasarį šalnos užeina,
Ir būna pavasaris rudenį.
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų.
Kažką svarbaus praleidom ir praėjom,
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų.
Kažką svarbaus praleidom ir praėjom,
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga.
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį,
Užlieja juodo išgąsčio banga.
Jau sendami, pajuntame staiga.
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį,
Užlieja juodo išgąsčio banga.
Skubėdami prarandam ir išmėtom,
Ir nepamatom skrisdami dvasia
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Ir nepamatom skrisdami dvasia
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tik jūs negeskit žvaigždės,
Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką.
Gyvenimas – nemirštanti giesmė,
Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.
Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką.
Gyvenimas – nemirštanti giesmė,
Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.
Nerandi patinkančio teksto? Siųsk atviruką su savo paties įrašytu ar pakoreguotu pasirinktu sveikinimo tekstu.
Neatleis dienų, kurias su vėjais,
Prašvaistei be atgarsio kely.
Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs,
Apie mažą laimę nuošaly.
Prašvaistei be atgarsio kely.
Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs,
Apie mažą laimę nuošaly.
O gyventi duota mums tik kartą,
Tiktais kartą perdega širdis.
Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų,
Jau už lango nyksta praeitis.
Tiktais kartą perdega širdis.
Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų,
Jau už lango nyksta praeitis.
Gyveni ir mokaisi kas dieną,
Bet gyvent nemoki ir gana.
Dvelkia, dvelkia mėnesiena,
Be naudos sudužusi diena.
Bet gyvent nemoki ir gana.
Dvelkia, dvelkia mėnesiena,
Be naudos sudužusi diena.
Jaunystė – juoko pilna,
Jaunystė – tai daina.
Jaunystė – meilės pasaka,
Tik nuostabiai trumpa.
Jaunystė – tai daina.
Jaunystė – meilės pasaka,
Tik nuostabiai trumpa.
Būk tu saulė, vėjas, dangus,
Būk plačios padangės mėlis,
Būk tu pagaliau žmogumi,
Tik nebūki niekada šešėlis.
Būk plačios padangės mėlis,
Būk tu pagaliau žmogumi,
Tik nebūki niekada šešėlis.
Būk išdykęs padangių drugys,
Būk upelis, tiltas ir kelias,
Būk padangės melsvos vyturys,
Būk diemedis girioje žalias.
Būk upelis, tiltas ir kelias,
Būk padangės melsvos vyturys,
Būk diemedis girioje žalias.
Linkiu, kad tavo akys skausmo nematytų,
Ir lūpas puoštų šypsena gera.
O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų,
Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.
Ir lūpas puoštų šypsena gera.
O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų,
Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.
Ant Tavo gyvenimo kelio,
Lai byra gražiausi žiedai.
Iš jų pasirinki tik vieną,
Kuris Tau žydės amžinai.
Lai byra gražiausi žiedai.
Iš jų pasirinki tik vieną,
Kuris Tau žydės amžinai.
Nerandi patinkančio teksto? Siųsk atviruką su savo paties įrašytu ar pakoreguotu pasirinktu sveikinimo tekstu.
Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų,
Kad niekas nebūtų prie kojų mažų,
Kad viskas iš nieko,
Kad viskas iš naujo,
Kad viskas į gera.
Kad niekas nebūtų prie kojų mažų,
Kad viskas iš nieko,
Kad viskas iš naujo,
Kad viskas į gera.
Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų,
Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų,
Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų
Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų.
Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų,
Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų
Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų.
Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto,
Kad saulė žydėtų virš tavo galvos,
Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę,
Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos.
Kad saulė žydėtų virš tavo galvos,
Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę,
Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos.