Gimtadienio tostai

Jos ateis nusilenkt Tavo šventei,
Švelniai skruostus abu pabučiuos,
Laimei, džiaugsmui ir gėriui gyventi
Tikrovėj linkės ir sapnuos.

Negailėjo žiedų Tavo šventei
Baltaskarė speiguota žiema.
Šerkšno pasakoj medžiai Tau lenkias,
Snaigių žiedlapių žemė pilna.

Mes linkim tau turėti tikslą
Ir plaukt svajonių vandenuos.
Žmogus kol jaunas gali viską,
Taigi gyvenk, mylėk, svajok!

Su tortuku ir žvakutėm,
Su degtukais ir lėkštutėm.
Su gėlytėm ir žodeliais
Aplankys tave sveteliai.
Kurie neš daug dovanų
Tiktai tau vienai skirtų!
Su tortadieniu!

Šiandien tavo gimimo diena…
Imki viską kas žemėj gražiausia: MEILĘ, DŽIAUGSMĄ, SVAJONES…
Šiandien viskas priklauso TAU…

Mes mylime, tik širdys tyli.
Mes juokiamės, tik akys verkia.
Mes laukiame, tik laimė tolsta.
Jaunėjame, tik laikas sensta.
Su gimtadieniu.

Žvėrių karalius paskelbė sausąjį įstatymą. Įsakė jis žvėrims kasdien susirinkti į miško aikštelę ir pasitikrinti. Kitą dieną, atvykę į patikrinimą, visi žvėrys buvo blaivūs, tiktai zuikis girtas.
– Zuiki puiki, kodėl tu girtas? – klausia liūtas.
– O valdove, atleisk man! – sulemeno zuikis. – Švenčiau uošvės gimtadienį.
– Tiek jau to! – geraširdiškai pasakė liūtas. – Pirmą kartą atleidžiu. Bet kad daugiau tavęs girto nepamatyčiau.
Antro patikrinimo metu ir vėl visi žvėrys blaivūs, tik zuikis iš girtumo žvairas.
– Zuiki puiki, tu ir vėl girtas! – riaumoja liūtas.
– Atleisk, visagali žvėrių karaliau! Sūnelis gimė, aplaistėme.
– Žiūrėk tu man! Trečią kartą nedovanosiu!
Trečio patikrinimo metu visi žvėrys blaivūs, tik zuikio nėra. Eina liūtas jo ieškoti. Žiūri, ogi iš liūno zuikio tik ausys bekyšančios. Ištraukia liūtas zuikį iš vandens, o nuo jo jau iš tolo svaigalais trenkia.
– Žvairy, vėl tu gėrei? – suriko liūtas.
– Tu, liūte, savo žvėrims sausąjį įstatymą sugalvojai… O mes – žuvys. Tu mūsų neliesk!
Pakelkime taures, už šią gražią šventę ir kad dar neįvestas sausasis įstatymas.