Gimtadienio sveikinimai

Linkim saulės šviesos, kai lyja lietus,
Linkim lietaus, kai užtrunka kaitra,
Linkim ramybės, kai triukšmas aplink,
Dainų ir juoko, kai spengia tyla.

Saugok akimirką, kaip neužpūstą šventą žiburį,
Saugok gerumą, kaip spurdantį paukštį saujoj
Ir saugok širdį,
Kad galėtum pakelti, paguosti, sušildyti...

Aš noriu palinkėti tau žvaigždėtų metų
Ir tyro nuostabaus dangaus,
Kad siela eitų laimės laiptais,
Juk laimės niekada nebus per daug.

Tegul visko po lygiai tenka-
Kiek liūdesio, tiek džiaugsmo,
Kiek nerimo naktų
Tiek ir džiugių dienų.
Šaltų žiemų,
Pavasarinio jausmo,
Saldaus medaus
Iš vasaros korių.
Ir rudeninio darganoto oro -
Po lygiai visko
Į visas puses,
O visa kita
Tik nuo Tavo noro
Ir dar nuo to,
Kuris šalia tavęs.

Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, rudeniui barstant lapus.
Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus,
Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius.

Kokia brangi Tau ši dienelė,
Tik vieną kartą per metus.
Tad sveikinu ir linkiu laimės
Juk tai - gimtadienis brangus.

Tebus tau dienos - grožio pasakos,
Balti obels žiedai - svaja,
Speigų daina - skambiausias juokas,
Ir visa tai - vien tavyje!

Tikėki tuo kas amžina ir tikra
Gyvenimo kely tešviečia tau viltis,
Išmok atsikratyti blogo -
Kaip kelrodė žvaigždė spindės tau ateitis ...
Čia viskas sava ką matai aplinkui
Belieka dirbti ir laukai žydės ...
Už to arba už kito laiko vingio
Mes susitiksim ir kalbėsim iš širdies.

Mes gyvi tiktai vienu šioj žemej –
Gerumu, dovanotu kitų.
Nesvarbu, ką likimas tau lemia:
Tuščią spindesį miesto naktų,
Sodžiaus tylą... Švaistyk ją be baimės,
Netausodama sielos turtų.
Neieškoki, nelauk jokio atpildo,
Atsikirsk pašaipūnams piktiems.
Mes turtingi tik vienu šioj žemėj –
Gerumu, dovanotu kitiems.

Ateina jubiliejai, nors nelaukiam,
Juos atneša greiti laiko žirgai.
O dienos bėga, vis į tolį šaukia,
Ir nesustoja, nors ir labai prašai.

Linkiu tau geros sveikatos,
Pomidorų prie arbatos.
Varlės koją patampyti,
O patampius - ją praryti.

Bėk paskui kiekvieną upę.
Įkopk į kiekvieną kalną,
Vykis kiekvieną vaivorykštę
Kolei pavysi savo laimę...

Te dienos būna lyg skaidrus šaltinis,
Per gyvenimą su šypsena keliauk!
Mes linkim tau ištvermės, sveikatos begalinės,
Kurios juk niekad nebus per daug!

O laikas slenka sidabrinėm gijom,
Užpusto, panaikina praeitin takus.
Būk tvirtu ąžuolu, kuris šalnų nebijo
Sukviesdamas prie židinio senus draugus.

Gyvenk viltim, kol skleidžiasi alyvos,
Kol širdyje pavasarių šviesa,
Kol jausmas meilės laukimu dar gyvas,
Žiedų už sodo pieva prisnigta.

Keliu aš taurę už grožį tų žiedų,
Kuriuos lemtis jaunyste pavadino,
Kad jie nevystų žodžiuose dainų,
Išliekančių svaigesnėmis už vyną.

Leisk Tavo šventei daug linkėt žiedų
Be paslapties, aštraus nusivylimo,
Kad žvelgtume į žiedlapius kartu,
Kai užmarštis ne viską nuskandina.

Iš lapų krintančių spalvų
Skubu suruošt gražiausią puokštę,
Kaip žodžius dainai šiai renku,
Kad Tau gimtadienį išpuoščiau.

O meilė juk suartina krantus,
Ji net didžiausius viesulus nutildo.
Tebūna Jūsų židinys jaukus –
Taurė jaunystės džiaugsmo prisipildo!

Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.