Gilios mintys

Tik prasmingai nugyventas gyvenimas – ilgas. [Leonadro Da Vinčis]

Gyvenimas atranda mus belaukiant pirmos žolės, pirmos meilės, pirmo vaisiaus, švenčių, atostogų, laimės, kuri kaip medis auga mumyse.
Gyvenimas prabėga vis beieškant vienintelės tikros pasauly vietos, žmogaus, kuriuo galėtum tikėti, prasmės, lygiausio ir žvaigždėto kelio, o gal kažkur skubančio savęs...

[F. Sagan]

Laimingi tie, kurie moka
Įžvelgti savo ateitį,
Laimingi tie, kurie moka
Atsigręžt į savo praeitį,
Bet laimingiausi tie,
Kurie pažįsta save dabartyje.

[A. Drilinga]

Kai gyvenimas toks liūdnas, lieka džiaugtis nors tuo, kad atlyginimas juokingas.

Gyvenk ir branginki jaunystę,
Nes ji yra tik viena.
Sustok, jei širdis sako KLYSTI,
Nes klaida gali būt AMŽINA...

Žmogus ne elgeta, kad išmaldos prašytų
Ar rinktų trupinius, paliktus kitų.
Jis išdidus, nors alkanas blaškytųs
Kaip šuo per darganas išvytas iš namų...

Drauge,
norėčiau padovanoti tau lietų. Tokį vėsų, bet dieviškai gaivų, deja, esu tik žmogus ir galiu padovanoti tik lašą. Norėčiau padovanoti tau visas pasaulio pievas, kuriose kasdien matytum galybę gėlių, bet aš tik žmogus... Atleisk... Taigi galiu įteikti tau mažą gėlytę, kuri nuvys labai greitai. Norėčiau padovanoti tau bekraštį dangų. Deja, nepakeliu aš jo. Juk aš tik žmogus.

Todėl dovanoju tau vieną žvaigždelę. Pažvelk pro langą. Pirma žvaigždė, kuri kris tau į akį, ir bus skirta tau. Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausia. Ir visi mes skirtingi. Vieni lyjant liūdi, kiti džiaugiasi. Vieniems reikia dovanoti gėles, kiti ir taip visą gyvenimą žydi. Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra ryškiai šviečiančios žvaigždės.

O dabar nusišypsok - juk pasaulis toks nuostabus! Nuostabus ir tu!