Gyvenimo prasmė

Šis gyvenimo pasikartojamumas... lipnus, salsvas, mirtinas, šleikštus. Bet neišvengiamas, todėl tai yra nuostabus gyvenimo pasikartojamumas. [Georgio Gospodinovas, „Liūdesio fizika“]

Metams bėgant praeina noras viskam... Ir daiktams ir žmonėms.
Daryk viską, kol dar yra noras. Leisk pinigus mažmožiams, netaupyk. Niekniekiai džiugina, o pinigai – ne.
Kam taupyti? Laidotuvėms? Dar nieko nepaliko nepakasto. Džiaukis, kol dar kas nors džiugina.
Mylėk, kol nori mylėti... Ateina laikas, kai ir kito žmogaus šilumos nesinori. Nieko nesinori.
Tikriausiai gamta taip patvarkė tyčia, kad mums būtų lengva ir ramu išeiti. Kad nesilaikytume nei už daiktų, nei už žmonių...
Todėl gyvenk šia diena ir džiaukis kiekvienu noru.

Gyvenimo knygos gale atsakymų nėra, juos turime surasti patys.

Visi turime du gyvenimus, antrasis prasideda tada, kai suprantame, kad gyvename tik kartą.

Mokslinės fantastikos rašytojas Douglasas Adamsas išskiria tris žmogaus santykių su technologijomis etapus:
1. Viskas, kas jau yra pasaulyje jums gimus, yra normalu ir įprasta, jums tai yra natūrali pasaulio dalis.
2. Viskas, kas buvo išrasta tarp to laiko, kai jums buvo penkiolika ir trisdešimt penkeri, yra nauja ir revoliucinga, teikia džiaugsmą, tikėtina, tose srityse galite padaryti karjerą.
3. Viskas, kas buvo išrasta po to, kai jums suėjo trisdešimt penkeri, jūsų požiūriu, nebeatitinka nusistovėjusios pasaulio tvarkos.

Gyvenimas užtrokšta be tikslo [F. Dostojevskis]

Mes labai susikoncentravę į turėjimo faktorių, kažko darymo, o ne buvimo. Tiesiog būti. Man atrodo, kad skubama, kada niekur nenorima gilintis, nes taip kartais yra tarsi lengviau. Aš susidėlioju programą ir einu nuo punkto iki punkto, tą padariau, aną, ir tu tarsi turėtum jaustis toks prasmingas, nes buvai labai veiklus, bet dienos pabaigoje atrodo tarsi tu nieko nepadarei – daug visko buvo, o su tavimi asmeniškai nieko neįvyko. Man atrodo, kad tai žmones labai skurdina, nes kur mes bėgame? Tas taškas labai aiškus, neišvengiamas, bet kodėl ten reikia taip skubėti? [Akt. Viktorija Kuodytė]

Tiesiog būti – nėra populiaru, nes tai nesuteikia jokios socialinės vertės. Asmens vertė juk matuojama pasiekimais. Ką tu pasakysi savo partneriams (draugams, kurso draugams, bendradarbiams) mėnesį ar du praleidęs „tiesiog buvime“? [Psichologė Lina Vėželienė]

Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti ant kaktos pripildytą ženklą, tai yra būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muzikantu...[M. K. Čiurlionis]

Kas gi aš esu? Esu paprastas mažas žmogelis, mokantis verkti, mylėti, džiaugtis. Nežinau, iš ko tai išmokau, bet buvo verta. Kartais atrodo, kad išvis nieko gero nemoku, tik skaudinti ir gadinti kitiems nuotaikas. Ne visada suprantu, kad reikia padėti ar paguosti. Kaip ir kiekvienas normalus žmogus, darau klaidų ir iš jų mokausi. Kartais būna labai sunku būti kaltam, bet truputį pamąsčius atrandu tiesą – kas gera, niekada nebus bloga...

Kai likimas nori pakeisti mūsų gyvenimą,
Jam tereikia vienos sekundės.
Kai mes norime pakeisti savo likimą,
To nesugebam padaryti per visą gyvenimą.

Kodėl užsidegat kas naktį žvaigždės mažos,
Ko jūs nerimstat danguje plačiam?
Juk svetimi jums, svetimi žmogaus kelių miražai.
Jums tolima žmogaus kančia...
Ten taip platu. Jūsų keliams ribų nėra.
Jums kelias – visas mėlynas dangus.
O šičia, žemėje, paklysta kelio vingiuose žmogus.
Jį amžinai vis plaka nerimas ir vėjai,
Jam siaura čia, trošku dulkėtame kely...

Gyvenimas – lyg graži rožė, po kurios nuostabiais lapais slepiasi dygliai...

Yra gyvenime ir praeitis, ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės.
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeit, mylėti žmones.

Gyvenimas – tai, kas brangiausia žmogui. Jis duodamas jam tik vieną kartą. Ir nugyventi jį reikia taip, kad nereikėtų skausmingai kankintis už betiksliai išgyventus metus, kad nedegintų gėda už praeitį.

Laimingas tas, kuris paklūsta širdžiai... [R. Rodenas]

Kai pajunti, jog priėjai galą ir toliau nebegali žengti nei žingsnio, kai gyvenimas, regis, lieka visiškai tuščias, be tikslo, kokia nuostabi proga vėl pradėti viską iš pradžių, atversti naują puslapį. [Eileen Caddy]

Koks keistas gyvenimas...
Amžinai mes ieškome,
Amžinai nerandame,
O suradę – netenkame...

Praeina viskas: grožis, garbė, linksmumas,
Bet ne juose gyvenimo esmė.
Tik žmogiškumas, meilė, paprastumas –
Tikra gyvenimo žvaigždė.

Kaip daug žmogui reikia, kad būtų laimingas, kai laimės nėra. Ir kaip daug reikia, kai ji atsiranda.